Galimybių pasą turgaus prekeiviai vadina prakeiksmu: iš valdžios paramos nebus, dalis bankrutavo

Prekyba krito 60 procentų

Kaunietė Albina Jašinskienė turguje dirba 26 metus, tačiau esą tokios blogos situacijos dar nebuvo. Moteris sakė, kad atsiradus prievolei einant į turgų turėti galimybių pasą, klientų nebeliko.

„Būna, kad išvis neateina. Praeitą savaitę tris dienas buvo absoliutūs nuliai, absoliutūs. Ateini, prabūni ir matai, jeigu nesulaukei nieko per dieną, tai nebėra, ko čia laukti“, – sakė prekeivė.

Tokia pati situacija daugelyje turgaviečių.

„Liūdna iš tikrųjų. Po rugsėjo vidurio ženkliai sumažėjo žmonių, matomai tai yra susiję su galimybių pasu“, – teigė prekeivis Marijus Žurauskas.

Skaičiuojama, kad didžiausiame Kauno „Urmo“ prekybos miestelyje per pusantrų metų neatsirado nė vieno naujo prekeivio, o seniai dirbantys ruošiasi krautis daiktus. Esą vienintelė išeitis – bankrotas.

„Mes pabaigsime čia visus verslus, aš taip galvoju. Kai pasikalbi su kolegomis, tiesiog matai, kad toliau jau niekur. Kiek dar gali investuoti, kiek dar gali vilktis ir tikėtis, kad šiandien bus kitaip, negu buvo vakar? Nebebus“, – šnekėjo prekeivė A. Jašinskienė.

Ne ką geresnė situacija ir maisto turguje.

„Prekyba mums krito 60 proc. Mes prekiaujame pirmo būtinumo prekėmis, maisto produktais“, – tikino prekeivė Rugija Zabelienė.

Kiek dar gali investuoti, kiek dar gali vilktis ir tikėtis, kad šiandien bus kitaip, negu buvo vakar?

„Situacija pablogėjo, tikrai pablogėjo, drąsiai galiu teigti, apie 50 proc. Yra didelis žmonių sumažėjimas, ypač pensinio amžiaus žmonių“, – antrino prekeivis Aivaras Ramanauskas.

„Laukėm, kol ateis ruduo, kol visi sugrįš nuo rugsėjo, ir jau galėsime atidirbti tą nuostolį, kurį turėjome vasarą. Tačiau dabar esame tikrai labai nusiminę, nes matome, kad prie tokių sąlygų nepavyks ne tik atidirbti, bet ir išeiti į pliusą“, – pritarė prekeivė Audronė Kavaliauskienė.

Būna ir taip, kad pirkėjai, neturėdami galimybių paso, skambina ir prašo pardavėjų prekes išnešti į lauką.

„Yra pastovūs klientai, skambina: ką daryti? Kaip tu išneši? Taip nevyksta. Yra tiesiog baisu, iš tikrųjų yra baisu“, – sakė R. Zabelienė.

Paramos nebus

Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius sakė, kad dėl patiriamų nuostolių per mažiau nei mėnesį jau yra bankrutavusių. Pavyzdžiui, užsidarė maisto turgavietė Kuršėnuose.

„Prieš dvi savaites smulkiojoje prekyboje mes turėjome 37 proc. smukimą, o šiandien provincijoje jis siekia apie 70 proc. Paslaugų sferoje prieš porą savaičių turėjome apie 50 proc. apyvartų smukimą, o šiandien yra apie 59 proc. Kalbant apie turgavietes, yra maždaug 30–40 proc. apyvartų smukimas“, – komentavo V. Butkevičius.

Turgavietėmis besirūpinanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, žurnalistams paklausus, ar planuoja padėti su sunkumais susiduriantiems prekybininkais, atsiuntė atsakymą raštu:

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat vertina esamą situaciją ir bendradarbiaujant su Finansų ministerija svarstytų pagalbos priemonių poreikį, jei verslininkams dėl pandemijos savo verslą tektų sustabdyti. 2021 m. valstybės biudžete paramai verslui buvo skirta 242 mln. eurų, iš kurių verslui paskirstyta 146 mln. eurų. Šiuo metu, siekiant racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, dauguma jau baigtų paramos priemonių nėra tęsiamos, kadangi didžioji dalis verslų vykdo veiklą“.

Smulkieji verslininkai sako, kad bus prašoma Vyriausybės peržiūrėti galimybių paso naudojimo reikalavimus.