D. Kreivys: Lietuva tikisi iki liepos sutarti su kaimynais dėl Astravo elektros blokados

Ministras tikisi, kad pavyks susitarti su Latvija ir Estija dėl elektros iš Baltarusijos blokados, tačiau nepavykus to padaryti svarstomas ir planas B.

„Šiandien pristatėme (Vyriausybės komisijai – BNS) naują galimą metodiką, jos pagrindinius principus (...) Pagrindinis jos principas yra tai, kad elektra, kuria bus prekiaujama Baltijos šalių rinkose, jos patekimas galimas tiktai per fizinius Latvijos ir Estijos skerspjūvius, laidus (...) Fiziniu srautu, kuris teka per Lietuvos sieną, yra neprekiaujama“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

„Jau šiandien kreipėmės į Komisiją (Europos Komisiją – BNS), kad kuo skubiau būtų sušauktas trišalis Baltijos ir Komisijos bendras BEMIP posėdis, kuriame ir pateiksime ir diskutuosime dėl naujai pateiktos metodikos“, – sakė ministras.

Fiziniu srautu, kuris teka per Lietuvos sieną, yra neprekiaujama.

Pasak D. Kreivio, kol kas nėra patvirtintas, bet yra numatytas ir alternatyvus planas, jeigu vis dėlto nepasisektų susitarti su latviais ir estais.

„Be abejo, komisijoje taip pat svarstėme, kas būtų, jeigu būtų, jeigu nepavyktų pasiekti trišalio susitarimo. Tai tuo atveju Lietuva pasilieka galimybę pradėti taikyti tame B variante numatytas teisines ir technines priemones, kurios leistų įgyvendinti „antiastravo“ įstatymą“, – sakė D. Kreivys. 

Antradienį premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija, išklausiusi informaciją apie elektros srautus iš Astravo AE bei galimybes užkirsti kelią prekyba jais, pritarė naujos trišalės prekybos elektra metodikos principams.

Anot D. Kreivio, juos kitą savaitę turėtų aptarti ir Valstybės gynimo taryba (VGT).

Energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė BNS patikslino, kad metodikos projektas yra šiek tiek pakoreguotas, palyginti su tuo, kurį elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praėjusių metų pabaigoje nusiuntė estų ir latvių operatorėms.

I. Šimonytė: mandatas ministerijai – kitą savaitę

Specialiai vyriausybinei komisijai vadovaujanti I. Šimonytė teigė, kad susiklosčiusi situacija, kai  Astravo AE elektra prekiaujama Baltijos šalių rinkoje, pažeidžia Lietuvoje priimtą vadinamąjį „antiastravo“ įstatymą, o kartu kelia rizikų ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektui.

„Su apgailestavimu turbūt tenka konstatuoti, kad praėjusios Vyriausybės kadencijos metu nebuvo sutarta dėl metodikos, kuri atlieptų Lietuvoje galiojantį įstatymą, draudžiantį Baltarusijos atominės elektrinės energijos pirkimą, todėl buvo aptartos nuostatos, su kuriomis Lietuvos pusė ketina grįžti pas savo kolegas Latvijoje ir Estijoje ir siūlyti suderintus trišalius sprendimus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Matome keletą labai didelių rizikų šalia tos, kad paties įstatymo yra nesilaikoma, taip pat matome riziką ir sinchronizacijos projektui“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, įgaliojimai derėtis Energetikos ministerijai bus suteikti kitą savaitę.

„Tokie įgaliojimai formaliai Vyriausybės bus suteikti Energetikos ministerijai kitą savaitę, kada susirinks Ministrų kabinetas, tačiau komisija, šiandien išklausiusi visą informaciją, pritarė toms derybinėms pozicijoms“, – aiškino premjerė.

D. Kreivys: tikimasi sutarti iki Joninių

Energetikos ministras D. Kreivys sako, kad tikisi derybų pabaigos dar šių metų pirmoje pusėje.

„Tos derybos, sėkmingos derybos, mano manymu ir komisijos pritarimu, turėtų vykti iki birželio mėnesio galo, iki Joninių – svarbios tiek latviams, tiek lietuviams dienos. Tokie būtų laiko terminai“, – sakė D. Kreivys.

Ministro teigimu, dėl Astravo AE blokados artimiausiu metu jis ketina kalbėtis su Ukrainos, Lenkijos ir Latvijos vyriausybių atstovais.

„Šios savaitės gale skrendu į Ukrainą, kalbėtis su Ukrainos partneriais, dar kitą savaitę skrendu į Varšuvą, Lenkiją – tai tas vizitų ir pokalbių tempas yra labai aukštas. Tada, grįžęs iš Varšuvos, planuoju jau fiziškai susitikti su Latvijos kolega ir jau kalbėtis apie naują metodiką. Tikrai labai intensyviai dirbame diplomatiniais kanalais, tiek asmeniniais susitikimais“, – sakė D. Kreivys.

Jis nesutinka su Latvijos vertinimu, kad rusiškos elektros importo sautas Latvijoje pastebimai išaugo dėl atšalusių orų.

„Šiai dienai Latvija nekomentuoja dėl kilmės, ar tai baltarusiška, ar kokia kita elektra, tiktai užsimena, kad reikšmingai padidėjęs kiekis – beveik tris kartus – gali būti dėl atšalusio oro. Tačiau noriu pastebėti (...), kad būtent su Astravo atominės elektrinės įjungimu ir jos galios padidinimu iki pilnos galios tuomet pagrinde ir išaugo visi srautai“, – sakė D. Kreivys.

D. Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, yra sakęs, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.

Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektros patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują, visoms šalims priimtiną metodiką.