- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Virtualioje erdvėje užgimę romantiški santykiai ne visada turi laimingą tęsinį realiame gyvenime. „Swedbank“ saugumo ekspertai įspėja romantikos gerbėjus, kad maloni interneto pažintis vėliau gali virsti gerokai sumenkusia banko sąskaita. Per praėjusius metus bankas užfiksavo ne vieną atvejį, kai nuo vadinamųjų meilės sukčių nukentėjusios klientės moterys neteko pinigų. Didžiausias vienos klientės patirtas nuostolis siekė daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
„Praėjusiais metais mūsų banko klientės, susiviliojusios sukčių virtualioje erdvėje pažadais, neteko nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tiesa, nukentėjusiųjų nuo tokio tipo sukčių greičiausiai yra daugiau – supratusios, kad buvo apgautos, paprastai ne visos klientės ryžtasi apie tai pranešti bankui ir policijai“, – komentuoja „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak jo, internetiniai kazanovos gerai išmano psichologiją ir kartais sugeba taip paveikti savo aukas, kad pastarosios net atėjusios į banko skyrių nesiduoda lengvai atkalbamos nuo ketinimo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą.
„Yra pasitaikę atvejų, kai banko darbuotojams yra tekę į pagalbą pakviesti net policijos pareigūnus, su kuriais kartu reikėjo atkalbinėti klientes dėl neapdairaus poelgio. Tuo metu toms klientėms, kurios su nieko nepasitaria ir vykdydamos sukčių nurodymus vis dėlto atlieka pavedimą ir apie tai nepraneša savo bankui, nei banko darbuotojai, nei pareigūnai dažniausiai jau niekuo negali padėti“, − sako V. Krakauskas.
Į bet kokias per internetą užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai ir itin skeptiškai.
Kaip taisyklė, romantikos ieškančioms moterims meilės laiškus ir žinutes rašo vyrai užsieniečiai, kurie su jomis susipažįsta per „Facebook“, taip pat lietuviškus ar užsienio pažinčių portalus. Labiausiai paplitęs sukčių būdas – prisistatyti Afganistane ar kitoje tolimoje šalyje tarnaujančiu kariškiu.
Eksperto teigimu, toks amplua pasirenkamas ne atsitiktinai – taip argumentuojama, kad neva dėl saugumo sumetimų ar karinės tarnybos tvarkos apsimetėlis negali rodyti savo nuotraukų. Vėliau sukčius imasi aktyvesnės taktikos ir praneša, kad netikėtai susidūrė su finansiniais apribojimais ir jam reikia pagalbos. Sukčiai dažniausiai taikosi į vienišas vyresnio amžiaus moteris.
Atkreipę aukos dėmesį ir užsitikrinę jos pasitikėjimą, sukčiai paprašo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą. Taip pat dažnai pasitelkiamos įvairios pinigų perlaidų platformos – per jas sudėtingiau blokuoti pinigų pervedimą ar atsekti galutinį jų gavėją.
„Į bet kokias per internetą užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai ir itin skeptiškai vertinti realiame gyvenime nematytų žmonių prašymus pervesti jiems pinigų. Jei vis dėlto virtualaus nepažįstamojo pažadai nustelbė blaivų protą ir mokėjimo pavedimas jau atliktas, apie tai nedelsiant būtina informuoti savo banką. Delsimas tokiu atveju yra pati didžiausia klaida“, − pabrėžia V. Krakauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...