Vienam po kito bankrutuojant jau ne tik JAV, bet ir Europos bankams, Lietuvos bankininkų raginimai nekelti panikos liko neišgirsti. Gyventojus sunerimti dėl savo santaupų privertė eilės bankų skyriuose bei piktavalių siunčiamos žinutės apie esą bankrutuojančius šalies bankus.

Pradėti tyrimai

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas vakar informavo, kad pradėti tyrimai dėl praėjusį penktadienį gyventojams išsiuntinėtų trumpųjų žinučių, kuriose buvo skelbiama apie vienam iš šalies bankų gresiantį bankrotą. Žinutėse raginta atsiimti indėlius, taip pat tvirtinta, kad indėlį esą jau atsiėmė pats R.Šarkinas.

"Minėtame banke indėlio neturiu. Turiu kitame ir jo tikrai nesu atsiėmęs", – kalbėdamas su žurnalistais tvirtino R.Šarkinas. Jis neatskleidė, koks bankas buvo minimas trumpojoje žinutėje. Pasak vyriausiojo šalies bankininko, tik laiko klausimas, kada specialiosios tarnybos suras asmenis, siuntusius minėtas žinutes. Tyrimą atlieka Valstybės saugumo departamentas.

Pagrūmojo už eilių

Tačiau R.Šarkino teigimu, prie įtampos šalies finansų sistemoje prisideda ne tik piktavaliai, bet ir patys bankai. "Matyt, taupydamas lėšas "Swedbank" sumažino darbuotojų skaičių. Tačiau atsirado eilės net norint atlikti eilines operacijas. Pamatę eilę žmonės ima galvoti: "Jau ten atsiiminėja indėlius". Ar nevertėtų peržiūrėti strategiją ir nesivaikyti didesnio pelno, o sudaryti geresnes sąlygas, kad klientai būtų normaliai aptarnauti ir nebūtų priversti pereiti į kitus bankus", – ragino pasitaisyti komercinį banką "Swedbank" vyriausiasis šalies bankininkas.

Dėl itin ilgų eilių "Swedbank" poskyriuose dienraščiui skundėsi ir skaitytojai. Jie tikino, kad užsukus į "Akropolyje" įsikūrusį banko skyrių kartais tenka laukti beveik valandą.
"Swedbank" valdybos pirmininkas Antanas Danys tikino, kad šio banko skyriuose žmonėms vidutiniškai tenka laukti tik apie 6,5 minutės. Tačiau jis pripažino, kad rudenį, kai skyrius užplūdo studentai, laukiančiųjų ilgiau nei 10 minučių padaugėjo dukart – iki penktadalio visų skyriuose apsilankančių klientų. A.Danys tikino, kad siekiant spręsti šią problemą didinamas darbuotojų skaičius vakarais, nes tuomet labiausiai ir išauga klientų srautas.

Šių metų liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, banke "Swedbank" dirbo 30 žmonių mažiau. A.Danys tvirtino, kad darbuotojai nėra atleidžiami, o jų tiesiog mažiau priimama ar neieškoma naujų žmonių į laisvas darbo vietas.

Dalis indėlininkų panikuoja

Nepaisant ramaus šalies bankininkų tono, vis dėlto dalis indėlininkų rugsėjį ir pirmosiomis spalio dienomis pasidavė panikai ir suskubo atsiimti bankuose laikomus indėlius. Tačiau R.Šarkino teigimu, būtent šie žmonės labiausiai nukentės, nes nutraukę terminuotų indėlių sutartis neteks palūkanų, o galiausiai vis tiek grįš į bankus ir vėl padės indėlius.

Indėlininkai panikuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Švedijoje įsikūręs "Swedbank" pranešė, kad klientai atsiima indėlius ar jų dalį išskaido po kelis bankus. Taip klientai tikisi sumažinti riziką, jei kuris nors bankas patirtų finansinių sunkumų. Teigiama, kad indėlius atsiima net labai stambūs klientai, kurie yra padėję didesnę pinigų sumą, nei garantuoja draudimas. Švedijoje draudžiama indėlių suma iki 250 tūkst. Švedijos kronų, kas atitinka beveik 90 tūkst. litų. Švedijos vyriausybė siūlo padidinti indėlių draudimo sumą du kartus. Iki 100 tūkst. eurų (345,28 tūkst. litų) padidinti draudžiamo indėlio sumą švedai pasiūlė ir ES finansų ministrų susitikime, kuris vyko vakar.

Sulaiko aukštos palūkanos

Pasak A.Danio, "Swedbank" banke Lietuvoje spalio pradžioje, palyginti su rugpjūčio pradžia, padaugėjo nutrauktų terminuotų indėlių sutarčių, tačiau esą išaugo ir naujų sutarčių skaičius. "Pagrindinė priežastis, dėl kurios indėlininkai nutraukia sutartis – didesnės palūkanos, kurias siūlo bankai. Žmonės, nutraukę sutartį, iškart sudaro naują padėdami indėlį didesnėmis palūkanomis. Kita priežastis, skatinanti nutraukti sutartis, – gandai", – kalbėjo pašnekovas.

Per dieną "Swedbank" nutraukiama 700–1000 indėlių sutarčių. Praėjusią savaitę šiame banke sudaryta 70 tūkst. terminuotų indėlių sutarčių, t.y. 2 proc. daugiau nei prieš dvi savaites ir 33 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

"Mes pajautėme didesnį klientų aktyvumą, tačiau skaičiai pakankamai normalūs. Vis dėlto nemanau, kad padėtis normali", – pripažino A.Danys. Jis prisiminė, kad panaši padėtis prieš rinkimus buvo susiklosčiusi prieš trejus metus. Tuomet gandų centre atsidūrė SEB Vilniaus bankas ir, klientams suskubus nutraukti sutartis, gana skaudžiai finansiškai nukentėjo.

Lietuvos banko duomenimis, nepaisant to, kad dalis žmonių atsiėmė indėlius, jų suma išaugo – spalio 1–3 dienomis įmonių indėlių šalies bankuose padaugėjo 15 mln. litų, gyventojų – 57 mln. litų. R.Šarkinas dar kartą pakartojo, kad jokiam bankui negresia bankrotas, tačiau jei kuriam nors bankui prireiktų paramos, centrinis šalies bankas yra pasiruošęs suteikti iki 1 mlrd. litų paskolų.

Sutarė dėl didesnių garantijų

Vakarykščiame ES finansų ministrų susitikime (Ecofin) buvo ieškoma išeičių iš susiklosčiusios finansų krizės ir didesnių garantijų sunerimusiems bankų klientams. Ministrai sutarė, kad indėlių draudimo suma turi būti didinama mažiausiai iki 50 tūkst. eurų (172,64 tūkst. litų). Tačiau šalys pagal savo finansines galimybes draudimo sumą galėtų didinti iki 100 tūkst. eurų. Kad Ecofin sprendimas įsigaliotų Lietuvoje, turės būti pakeistas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas. "Mes palaikytume tai, ką pasiūlė Ecofin – padidinti indėlių draudimo sumą iki 100 tūkst. eurų", – vakar sakė R.Šarkinas.

Iki šiol maksimali draudžiama Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių suma buvo 22 tūkst. eurų (beveik 76 tūkst. litų), daugumoje kitų Europos šalių – iki 25 tūkst. eurų (86,3 tūkst. litų). Taigi tautietis, pardavęs nekilnojamąjį turtą, o gautus kelis šimtus tūkstančių litų padėjęs į vieną banką, jeigu šis bankrutuotų, geriausiu atveju atgautų vos 76 tūkst. litų.

Gelbės visus

Lietuvoje vienintelis "Danske" bankas taikė tokią pat indėlių draudimo sumą, kaip ir jo pagrindinis bankas Danijoje – 138 tūkst. litų. Vakar Danijos vyriausybė paskelbė, kad indėlių draudimo suma neribojama. Panašius pareiškimus anksčiau paskelbė ir Vokietija, Airija, Austrija. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nerimauja, kad tokie atskirų šalių sprendimai iškraipo konkurenciją ir gali turėti neigiamų padarinių kitų šalių bankams. Ar minėti sprendimai dėl indėlių garantijų nebus atšaukti po to, kai Ecofin sutarė dėl bendros indėlių draudimo sumos, nekomentuojama. Analitikai įspėja, kad skirtingos bankų garantijos skatina bankų klientus perkelti lėšas į tuos, kur garantijos didesnės.

Finansų ministrai taipogi sutarė paremti didelius bankus, jei jiems iškiltų problemų. Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude‘as Junkeris pareiškė, kad nė vienai stambiai finansų institucijai nebus leista žlugti. Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude‘as Triche pridūrė, kad finansų rinkoms bus suteikiama tiek lėšų ir tokiam laikui, kokiam tik reikės, kad tik būtų užtikrintas stabilumas.

Skaičiai ir faktai

Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2008 m. liepos 1 d. sudarė 40,6 mlrd. litų. Per ketvirtį ji padidėjo 0,9 mlrd. litų, arba 2,2 proc. (atitinkamu laikotarpiu prieš metus indėliai didėjo 1,1 mlrd. litų, arba 3,2 proc.).

Iš visų šiemet bankuose laikomų indėlių finansinėms institucijoms priklauso per 1 mlrd. litų (suma antrą ketvirtį sumažėjo beveik 16 proc.), privačios įmonės bankuose turi 11,5 mlrd. litų indėlių (suma antrą ketvirtį sumenko beveik 3 proc.), o šalies gyventojai bankuose laiko kiek daugiau nei 24 mlrd. litų (suma antrą ketvirtį padidėjo 5 proc.).