„Pirmą kartą turime pilną visų trijų Baltijos šalių („Rail Baltica“ – BNS) statybos ir dizaino kontraktą, skirtą elektrifikuoti geležinkelį visose trijose šalyse“, – žurnalistams po pasirašymo teigė bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadovas Markas Kivila.
„RB Rail“ vadovas aiškino, jog įgyvendinant projektą reikės nutiesti apie 2,4 tūkst. kilometrų kontaktinio tinklo, 50 tūkst. elektros stulpų, pastatyti 10 pastočių.
„Susitarimu įsipareigojome pirmąjį projekto etapą baigti 2030 metais – tai yra tikslas, kurio siekiame visose trijose šalyse. Tai bus iššūkių keliantis kontraktas“, – teigė M. Kivila.
Vien Lietuvoje elektrifikavimo darbų vertė sieks 818 mln. eurų.
„Modernus geležinkelis neįsivaizduojamas be elektrinių traukinių. Natūralu, kad padarius sankasų statybos darbus būtina pakabinti elektros tinklą, kuris leis važiuoti greitai ir taip pat išmetant kuo mažiau teršalų. Šis projektas per visas Baltijos šalis yra pats didžiausias geležinkelių srityje“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Anot jo, susitarimas leis geležinkelį elektrifikuoti koordinuotai: „Visos trys šalys pasirašė šį kontraktą, kad po to nebūtų tarp šalių kažkokių nesusipratimų, nesusitarimų ir kad būtų jį būtų galima kuo greičiau padaryti.“
E. Lazausko teigimu, projektas vyks kiek vėliau nei pagrindiniai linijos statybos darbai, tačiau „Rail Baltica“ projektą įgyvendinant etapais dalis ruožo jau bus elektrifikuota 2030-aisiais
„Projektas dabar suskirstytas fazėmis ir iki 2030-iųjų metų pirmoji fazė numatyta, ten darbai elektrifikacijos didžiąja dalimi turėtų būti atlikti“, – sakė E. Lazauskas.
Anot M. Kivilos, planuojama, kad šių metų pabaigoje visose Baltijos šalyse „Rail Baltica“ statybos jau vyks apie 40 proc. pirmojo etapo ruožų apimtyje.
„Tai reiškia, kad projektas šiemet pasiekia brandos lygį, kokio dar nebuvome matę“, – sakė „RB Rail“ vadovas.
Tikisi daugiau europinio finansavimo
M. Kivilos teigimu, pirmojo „Rail Baltica“ etapo vertė siekia apie 15,5 mlrd. eurų: 6,6 mlrd. eurų – Lietuvoje, 5,5 mlrd. eurų – Latvijoje bei 3,2 mlrd. eurų – Estijoje.
Pirmuoju etapu Lietuvoje siekiama nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ vėžę, o vėliau, po 2030-ųjų – atkarpą tarp Kauno ir Vilniaus.
„Projektas dar nėra užbaigtas ir kasdien ieškoma galimybių mažinti kaštus. Pavyzdžiui, kiekviename etape peržiūrime galimybes optimizuoti apimtis“, – sakė „RB Rail“ vadovas.
Pasak M. Kivilos, viliamasi, jog gerokai pabrangusiam projektui daugiamečiame Europos Sąjungos (ES) biudžete po 2027-ųjų atsiras daugiau finansavimo, nes ES ruošiasi investuoti į susisiekimą, karinį mobilumą.
„Connecting Europe Facility“ finansavimas buvo daugiau nei padvigubintas, kas yra gera žinia „Rail Baltica“ projektui. Taip pat matome, kad karinės mobilumo priemonės finansavimas kitam ES biudžeto laikotarpiui padidintas daugiau nei dešimteriopai. Būtent iš šių šaltinių projektas siekia gauti papildomą finansavimą, kad galėtume įgyvendinti pirmąjį etapą iki 2030 metų“, – kalbėjo „RB Rail“ vadovas.
BNS rašė, jog sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais, o visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais.
(be temos)
(be temos)