- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aušrinė Armonaitė
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nuotolinio susitikimo metu su Švedijos verslo, pramonės ir inovacijų ministru Ibrahimu Baylanu aptarė, kaip paskatinti verslo išėjimą iš pandemijos sukeltos krizės, pagerinti valstybės įmonių valdymą, atkreipė dėmesį į šalies verslui rūpimus klausimus, praneša ministerija.
„Tiesioginės užsienio investicijos ir joms palanki aplinka yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, o Švedija yra didžiausia investuotoja. Norėčiau pakviesti Švedijos įmones dar padidinti investicijas mūsų šalyje ir atrasti naujų aukštos pridėtinės vertės sektorių, tokių kaip inžinerijos pramonės, farmacijos, medicinos įrangos gamybos, informacijos ir ryšių technologijų bei finansinių paslaugų, galimybių. Tai leis dar labiau praplėsti abipusius ekonominius ryšius, švedų verslininkams išnaudoti mūsų kvalifikuotos darbo jėgos potencialą, o mūsų žmonėms užtikrins naujas darbo vietas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Ji pabrėžė, kad Švedija įvardijama kaip gerosios praktikos pavyzdys centralizuojant valstybės valdomas įmones, o Lietuvoje dar turime įdėti pastangų, kad efektyviau valdytume valstybės įmones, peržiūrėti joms keliamus tikslus, pagerinti jų veiklą, skaidrumą bei grąžą valstybei.
Vienas svarbiausių Lietuvos inovacijų politikos tikslų yra sutelkti visas inovacijų politikos ir finansavimo institucijas po vienu stogu, sukurti efektyvią jų finansavimo programą. Pokalbio metu buvo aptarta, kaip valstybė gali būti tarpininke tarp mokslo ir verslo, kad spartintų inovacijomis pagrįstą ekonomiką.
Lietuvos ir Švedijos ministrai aptarė projekto „Harmony Link“, planuojamos tarpvalstybinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri yra labai svarbi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa dalis, įgyvendinimo eigą. Jungtis bus tiesiama Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Taip pat buvo kalbėta ir apie Lietuvos vairuotojams, dirbantiems Švedijoje, svarbią naują mokesčių mokėtojų registravimo sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Talka III forte...
-
Miškasodis ties Karmėlava...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai1Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymuiPrezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarkąSeimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisųSeime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...
