- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo iškomunikuota iki vakaro, o pačiame biudžete neatsižvelgiama į poreikį auginti ekonomiką.
„Vakar pristatytas biudžetas yra tik dar viena (konservatorių – ELTA) nemokėjimo dirbti kartu išraiška. Niekas apie jį nežinojo, niekas apie jį negirdėjo. Jis tiesiog buvo pristatytas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.
„Nors biudžete matome daug augimo – pensijos augs 12 proc. ir pan. Bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios galėtų kelti ekonomiką, joms palaikoma tik gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama“, – vertino ji.
Ministrė pabrėžė, kad tikisi biudžeto koregavimo ir paminėjo, kad Laisvės partija pati galimai teiks tokius siūlymus.
Politikė neigiamai vertina, kad biudžete nenumatytas neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, o finansavimas keliams buvo sumažintas. Pasak jos, Seime bus taisoma kiek finansavimo numatoma keliams.
„Neauga NPD. Tai reiškia, kad žmonių kišenėse nedaugės pinigų ar jie daugės kitais būdais, bet ne per mokestinį režimą“, – kalbėjo ji.
Neauga NPD. Tai reiškia, kad žmonių kišenėse nedaugės pinigų ar jie daugės kitais būdais, bet ne per mokestinį režimą.
„Blogai vertinu (keliams skiriamą finansavimą – ELTA). Matome, kokia yra kelių situacija. Gal dar bus kažkaip Seime pataisytas tas biudžetas. Nes tai, kad pradėti Molėtai–Utena darbai, legendinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbai ar „Via Baltica“ atkarpa, yra dideli pasiekimai, bet bendra situacija nėra gera. Tai,manau, Seime bus pataisyta“, – vertino ji.
Anot A. Armonaitės, biudžeto projekte trūksta lėšų numatytų pažangiosioms technologijoms, biotechnologijoms. Ji tvirtina, ypač matant galimą investicijų sulėtėjimą, toks finansavimas reikalingas.
„Reikalinga augimo darbotvarkė. Reikia investuoti į biotechnologijas, inžinerinę pramonę. Tai yra ne išlaidos, nors dažnai jas taip matome, bet tai yra investicijos, jos sugrįžta. Reikia ambicingiau suplanuoti paskatas investicijų pritraukimui, kur matome galimo lėtėjimo ženklų“, – komentavo A. Armonaitė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas74
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...