Ar Lietuva yra visavertė narė aukščiausio lygio ekonomikoje?

Vasario 14 d. Kauno technologijos universitete vyko tradicinė konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“, kurios šių metų tema „Kur investuosime nuo 2014 metų“ pasirinkta atsižvelgus į tai, kad nuo 2014 metų prasideda naujas ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpis.

Verslo galimybės

Kaip konferencijoje taikliai pastebėjo vienas iš apskritojo stalo dalyvių, kad 2007 metais mūsų nuotaikos buvo: „pinigai ateina, mokėkime juos paimti“, tai šiuo metu svarbiausia išsiaiškinti, ko mes siekiame, ką norime su pinigais padaryti.

Konferencijoje didžiausias dėmesys skirtas polilogui, tai yra mokslo, verslo ir valdžios atstovų susitarimui, problemų išgryninimui, pavyzdžiui, kokia dabartinė Lietuvos ekonominė, švietimo situacija, kokios Lietuvos verslo ir mokslo galimybės konkuruoti tarptautinėse rinkose, kokį mokslinį (net – kokį jaunimo) potencialą turime ir kaip galime jį išnaudoti abipusiškai naudingai, kokios pramonės, verslo šakos, mokslo ir studijų kryptys gali būti prioritetinės ir ar galima tai prognozuoti.

KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, sveikindamas susirinkusiuosius, pabrėžė, kad svarbiausia, kalbant apie Lietuvos ateitį, rasti konsensusą, nuspręsti, kokia kriterijų sistema remsimės ir kaip nustatysime investavimo prioritetus.

LR ūkio ministrė Birutė Vėsaitė teigė, kad šis mūsų technologijų amžius turi būti grįstas žaliuoju augimu. „Energetinis efektyvumas, energiją ir aplinką tausojančios technologijos yra Lietuvos ateitis, – teigė ministrė. Ji sakė, kad pagrindinis darbo vietų kūrimo variklis – technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos. Ministrė taip pat labai skatino merginas ir moteris energingiau įsitraukti į darbo rinką ir rinktis perspektyvias su technologijomis susijusias specialybes. „Turėdama geriausiai išvystytą informacinių technologijų infrastruktūrą, Lietuva galėtų tapti regioniniu aukštųjų technologijų paslaugų centru“, – tiki ateitimi B. Vėsaitė.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, kad pati geriausia investicija būtų į žmones. „Mes turime prisipažinti, kad ne viską padarėme, kad taip būtų, “ – sakė viceministras. Anot jo, švietimo sistemos dedamosios yra pažangusis augimas, socialinis augimas, žaliasis augimas.

Išskirtos problemos

Nemažai konferencijos pranešėjų, remdamiesi atstovaujama pozicija (verslo, mokslo, ekonomikos, švietimo, valdymo), pirmiausiai apžvelgė dabartinę Lietuvos situaciją. Pateikta nemažai pozityvių dalykų. Prof. Rimantas Rudzkis pateikė duomenų, kad Lietuva su Slovakija per 2000–2012 metus padarė didžiausią pažangą, per praėjusį dešimtmetį Lietuvos ekonomikos lygis pakilo daugiau nei kaimynių.

Šiuo metu kuriami 5 Lietuvos slėniai taip pat buvo minėtini ir pozityviąja prasme, juk viešajam sektoriui tai yra galimybė atnaujinti beviltiškai pasenusią įrangą (be kurios neįmanomas nei tyrimų, nei studijų procesas), kurti naują mokslo ir studijų infrastruktūrą.

Vis dėlto išskirtos ir problemos. Vienos iš jų – silpnas paslaugų teikimas europiniu ir pasauliniu mastu, silpna gamyba, specialistai neatitinka rinkos poreikių. Moderniam pasauliui jau reikia ne vieną siaurą specializaciją įvaldžiusio žmogaus. Kaip pavyzdys – biochemikas šilumininkas. Tai specialistas, įvaldęs chemijos pagrindus, su geromis mechanikos ir termoinžinerijos žiniomis.

Kaip taisytini dalykai pabrėžti ir skirtingų Lietuvos ministerijų nenoras dirbti drauge ir strategiškai žvelgti į visumą.

Siūlyti sprendimų būdai

Anot pranešėjų, konkurencingumo didinimas ir inovacijos produkcijoje, darbo organizavime, gamybos procese, rinkodaroje – raktas į sėkmę. Kaip teigė prof. R. Rudzkis, šiuo metu tiek verslui, tiek valstybei tikslinga vengti pernelyg ambicingų, negreit atsiperkančių projektų.

MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) ekspertų grupėje dirbantis Alasdair Reid („Technopolis Group“) skaitydamas pranešimą tema „Iššūkiai integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams“ taip pat pabrėžė, kad Lietuva eina teisingu keliu, kad kuria inovacijų politiką, tačiau pokyčiai yra ilgas procesas ir nereikia išsikelti nepamatuotų lūkesčių.

KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė, apžvelgusi slėnių, kurie, tikimasi, taps verslo ir mokslo bendradarbiavimo centrais, kūrimo raidą, akcentavo, kad šiuo metu laukia svarbus etapas – rasti valdymo modelius.

Kaip svarbiausias sėkmingo slėnių įgyvendinimo dalykus prorektorė paminėjo MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) valdymą; tyrėjų ir mokslininkų ugdymą; MTEP paklausos formavimą – valstybės ir verslo bei pramonės lygmenyse; aktyvią „klasterizaciją“, telkiant potencialą; tarptautinių tinklų formavimą.

Apie jaunimo kompetencijų ugdymą ir švietimo sistemą kalbėjęs KTU studijų prorektorius, LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas atskleidė tam tikrus ydingus švietimo sistemos dalykus: profiliavimą vidurinėse mokyklose, didesnį socialinių mokslų valstybės finansavimą, mokinių neskatinimą domėtis fiziniais ir technologijų mokslais, kurie turi geras perspektyvas.

Vietoje pabaigos

Šių metų konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ buvo ypač aktyvi ir vienijusi visus atstovus bendru siekiu ieškoti galimybių ir išnaudoti esantį potencialą, nuolat susikalbėti suinteresuotoms grupėms, nors ir kaip skiriasi jų tikslai, galimybės ir apskritai kultūros.

Konferencijai moderavo asociacijos Žinių ekonomikos forumo atstovas Edgaras Leichteris, prenešimus skaitė Rimantas Rudzkis (Vilniaus universitetas), Robertas Dargis (Lietuvos pramonininkų konfederacija), Alasdair Reid („Technopolis Group“), Asta Pundzienė (KTU), Sigitas Besagirskas (Lietuvos pramonininkų konfederacija), Pranas Žiliukas (KTU), Petras Baršauskas (KTU), Artūras Jakubavičius (Lietuvos inovacijų centras), Rimantas Vaitkus (ŠMM).

Baigdama konferenciją KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė teigė, kad šis gana produktyvus susitikimas buvo tik dialogo pradžia, sprendžiant šiandienos keliamus iššūkius. Visoms mokslo, verslo ir valdžios institucijoms teks kalbėtis nuolat, kad įgyvendintume ambiciją būti lygiaverte pasaulinio lygio „žaidėja“.