Po dvejų metų gyvenimo Lietuvoje iš jų bus reikalaujama kalbą mokėti aukštesniu lygiu.

Tokį siūlymą, kuriuo keičiamas Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašas, teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

„Apytiksliu ministerijos skaičiavimu, pakeitimai galimai būtų aktualūs apie 94 tūkst. asmenų. Svarbu pažymėti, kad daliai šių asmenų, priklausomai nuo to, kuriame sektoriuje jie dirba, galimai būtų taikomas ne bazinės, o aukštesnės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimas, pavyzdžiui, jei dirbama pagal valstybės reglamentuojamą profesiją“, – teigia ministerija.

Vyriausybė nusprendė įvesti ketvirtą bazinę valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kuri atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį.

Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, sugeba prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.

Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas bus taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje.

Bazinė kategorija taip pat bus taikoma užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvoje, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas ir kuriems Valstybinės kalbos įstatyme yra nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą ir aptarnauti gyventojus valstybine kalba.

Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti ir dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos.

Taip pat nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys turės užtikrinti, kad jų darbuotojai ar jie patys tiesiogiai aptarnautų gyventojus atitinkamu valstybinės kalbos mokėjimo lygiu.

Praėjus dvejiems metams norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Šiuo metu galiojančiame apraše įtvirtintos trys valstybinės kalbos kategorijos, atitinkančios lietuvių kalbos mokėjimo A2, B1 ir B2 lygius, nuo aukštesnės pradedančiųjų pakopos iki sudėtingų tekstų supratimo ir laisvo susikalbėjimo.

Nauji reikalavimai įsigalios kitų metų sausio 1-ąją.

ŠMSM nurodo, kad naujas reguliavimas sukels didelių iššūkių Nacionalinei švietimo agentūrai, kuri atsakinga už valstybinės kalbos egzaminų organizavimą ir vykdymą tiek verslo atstovams, tiek Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams.

Vyriausybė ministerijai pavedė parengti valstybinės kalbos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimus, siekiant išplėsti egzaminų vykdytojų ratą.

Planuojama, kad bazinės kategorijos lietuvių kalbos egzaminai mokyklose vyks kas mėnesį, 12 kartų per metus, papildomi egzaminai būtų organizuojami prisitaikant prie poreikio.

Anot ministerijos, per metus laikyti valstybinės kalbos egzaminą galės daugiau nei 8 tūkst. asmenų, pagal pateiktus duomenis, bazinį lygį 2026–2027 metais galėtų išsilaikyti 16 tūkst. 728 užsieniečiai.

Įgyvendinant naująją tvarką bus reikalingi 200 tūkst. eurų naujo lygmens egzaminų organizavimo ir vykdymo infrastruktūrai parengti, kurie numatyti 2026–2027 metų ŠMSMS asignavimuose.

Kaip rašė BNS, reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai pernai spalį Valstybinės kalbos įstatymo pataisomis nustatė Seimas.

Jos turi įsigalioti nuo 2026-ųjų, tačiau švietimo viceministras gegužę įstatymo vykdymą paprašė atidėti dar metams, nes nebuvo numatyti papildomi 100–200 tūkst. eurų, reikalingi egzaminavimui.

Tuomet švietimo viceministras Rolandas Zuoza iškėlė idėją Vyriausybės nutarimu nustatyti, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turėtų pasiekti ne A2, o žemesnį A1 kalbos mokėjimo lygį.

Dalis aukštųjų mokyklų atstovų tokio siūlymo nepalaikė, universitetai ir kalbininkai siūlė savo pagalbą mokant užsieniečius lietuvių kalbos – tam valstybei esą tik reikėtų pripažinti jų išduodamus pažymėjimus.

Šiuo metu teisę egzaminuoti užsieniečius turi vienintelė akredituota institucija – Nacionalinė švietimo agentūra.

Užimtumo tarnybos duomenimis, finansuojamus lietuvių kalbos kursus pernai pradėjo lankyti 3,4 tūkst. žmonių, iš jų 84 proc. buvo ukrainiečiai. Užpernai kursus pradėjo 3,8 tūkst. žmonių, o ukrainiečiai sudarė 79 procentus.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 218 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. jų sudarė Ukrainos piliečiai.

Pastariesiems nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo nuo kitų metų nebūtų aktualus, nes jiems lietuviškai neprivalu mokėti pagal laikinąją apsaugą. Tokį statusą ukrainiečiams karo pabėgėliams Vyriausybė šią savaitę pratęsė iki 2027-ųjų.