Gatvėje, autobuse ar parduotuvėje – rusų kalbą girdi kasdien ir, atrodo, vis dažniau.

„Labai dažnai pastebiu, kad daug rusakalbių pas mus yra. Tiesą pasakius, šiek tiek tai mane erzina“, – kalbėjo vilnietis.

Anot jo, būtų galima nekreipti dėmesio, tačiau tenka susidurti ir su nemaloniomis situacijomis.

„Praeitą savaitę buvau nuėjęs į parduotuvę, norėjau nusipirkti tabako, ir staiga kasininkė pradėjo kalbėti rusiškai“, – pasakojo jis.

Vyras sako pasijutęs lyg ne Lietuvoje, nes stengtis susikalbėti teko jam – ne pardavėjai.

„Jiems tai kaip kasdieninis reikalas. Pradeda kalbėti rusiškai, lyg tai būtų įprasta. Man asmeniškai šiek tiek liūdna“, – pridūrė vilnietis.

Valstybinė kalbos inspekcija dėl panašių situacijų šiemet jau gavo beveik 300 skundų.

LNK stop kadras

„Nueina į barą – su juo nesikalba lietuviškai, nueina pas gydytoją – gydytojas taip pat nesikalba lietuviškai ir dar aprėkia, kodėl tu čia, reiškia, nacistė, nenori kalbėti rusiškai. Tai daugiausia tokio pobūdžio atvejai“, – aiškino Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka.

Seimo nario Vytauto Sinicos teigimu, Lietuvoje sudarytos visos sąlygos kalbos nesimokyti – įstatymai to nereikalauja.

„Dažnai socialiniuose tinkluose tokie grubesni užsieniečiai pasako: kam man ta jūsų kalba, jei jos niekam nereikia? Aš susišneku rusiškai, galiu dirbti, kam man jos reikia?“ – komentavo Seimo narys Vytautas Sinica.

„Aš nežinau kitos Europos šalies, kur būtų tokia liberali kalbos mokėjimo tvarka. Manau, tai viena priežasčių, kodėl tiek daug pritraukiame rusų“, – pabrėžė A. Valotka.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Lietuvoje gyvena apie 211 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 70 proc. – rusakalbiai. Maždaug 13 tūkst. atvykę šeimos pagrindu, o tokių tik daugės.

„Naujieji imigrantai galės pasikviesti šeimos narius. Klausimas – kokia kalba jie bendraus? Tikėtina, kad rusų“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Kvalifikuoti darbuotojai šeimas atsivežti gali iškart, o kiti – tik tada, jei per trejus metus darbą keitė ne daugiau kaip kartą. Tų, kurie įgis teisę pakviesti artimuosius, – mažiausiai du tūkstančiai.

„Padauginkime iš keturių – tradiciškai šeima Lietuvoje tiek ir turi narių – jau turime apie 8000. Tai būtų labai kuklus, konservatyvus vertinimas“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Tačiau situacija gali būti rimtesnė. Iš daugiau nei 90 tūkst. dirbančiųjų, šeimas pakviesti galės apie 20 proc. Jei jos gausios, kitąmet galime sulaukti iki 60 tūkst. atvykėlių.

„Iš Afganistano, Uzbekijos vešis daug didesnes šeimas. Manau, tai – Pandoros skrynia, kurios nereikėtų atidaryti. Gal žmogaus teisių organizacijos ir piktinsis bei sakys, kad čia nehumaniška, bet matome, kuo tai baigiasi Vakaruose – žmonės neatneša naudos, gyvena iš socialinių paslaugų ir kuria paralelinę visuomenę“, – kalbėjo V. Sinica.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Čia yra nenormalu. Jeigu Lietuvoje – tai visi turėtų kalbėti lietuviškai“, – pritarė vilnietė.

Bent jau aptarnavimo srityje lietuviškai kalbėti teks. Nuo kitų metų įstatymas turėtų įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius mokėti lietuvių kalbą.

„Lietuva, jei ir atvira visoms kultūroms, visoms šalims, tai tikslas vis tiek turėtų būti susikalbėti – lietuviškai“, – pabrėžė vilnietis.

„Mes išvažiuojame į kitas šalis ir turime kalbėti tos šalies kalba. Kas nori – tas išmoksta. Štai vakar girdėjau apie režisierių Miltinį – jis mokėjo devynias kalbas ir net likus trejiems metams iki mirties išmoko graikų kalbą“, – pridūrė moteris.

Tačiau įstatymo autorė abejoja, ar nuo kitų metų dirbantys užsieniečiai tikrai kalbės lietuviškai. Anot jos, kol nėra aiškių gairių iš Švietimo ministerijos, dalis užsieniečių kalbos dar nesimoko. Ministerija gegužę paprašė įstatymo įgyvendinimą atidėti metams – nebuvo numatyta 100–200 tūkst. eurų, reikalingų egzaminavimui.

„Dabar tarsi ir nebus atidėta, bet verslas ir individualiai dirbantys žmonės klausia – koks bus reikalavimas? Kartais paprasčiau pasiruošti, kai tiksliai žinai, kad taip ir bus“, – kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anksčiau svarstyta iš užsieniečių reikalauti A2 lygio lietuvių kalbos žinių, tačiau dabar bus prašoma lengvesnio – A1.

„Teikiamas Vyriausybės nutarimas, kad dvejus metus būtų taikomas A1 lygis, po to – A2, tiems, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

Vyriausybės nutarimas dėl kalbos reikalavimo turėtų būti priimtas spalį. Seimo nario V. Sinicos teigimu, sprendimai jau pavėluoti.

„Tam, kad pareikalautum 2026-ųjų sausį, 2025-ųjų sausį jau turi pradėti kviesti į mokymus, organizuoti. Tai bent pusmečio projektas“, – pažymėjo V. Sinica.

Seime po pateikimo palaikymo sulaukė ir konservatoriaus Lauryno Kasčiūno siūlytas įstatymo projektas. Vienas iš jo siūlymų – lietuvių kalbos žinių reikalauti iš penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Laikiną leidimą gyventi šalyje jie galėtų pratęsti tik išmokę lietuvių kalbą.

Į Seimo salę projektas grįš spalio pabaigoje.