Aplinkosaugininkams pradėjus tyrimą, S. Gentvilo pasiaiškinimas: čia – jokios sensacijos

Ketvirtadienį portalas „Delfi“ paskelbė, kad po vykdytų kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, buvo sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype.

„Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą. Apie jį išsamiau galėsime pakomentuoti jam pasibaigus“, – BNS informavo departamentas.

S. Gentvilas BNS teigė kirtimus vykdęs beveik prieš pusantrų metų – 2022-ųjų gruodį.

„Nieko ten sensacingo, miškas yra ūkinis, ne rekreacinis, ne saugomoje teritorijoje, padarytas miškotvarkos projektas 2007-aisiais, planuoti kirtimai 2019 metais (...), kirstas 2022 metais“, – teigė aplinkos ministras.

Anot jo, provėžos miške susiformavo, nes žiemos šiuo metu vyrauja šiltos ir nesama įšalo.

Neturiu ką komentuoti, miško kirtimo darbai, tai daroma pagal miško kirtimo leidimą, tai legalu daryti.

 

„Čia interpretacijos. Visi mato, kokie yra orai pajūryje, kai tu per mišką veži rąstus, jei ūkininkai negali į laukus įvažiuoti, lygiai taip pat miškininkai – nėra įšalo Klaipėdos regione jau keletą žiemų, normalu, kad pravažiuoja ir lieka provėžos. Čia jokios sensacijos“, – teigė jis.

S. Gentvilo teigimu, provėžos miške nėra draudžiamos, o kelio jame nėra, proskynomis nėra važiuojama. Miške, ministro teigimu, važiuojama ant sukrautų šakų, o šios klimpsta.

„Neturiu ką komentuoti, miško kirtimo darbai, tai daroma pagal miško kirtimo leidimą, tai legalu daryti. Iš miško reikia išgabenti medieną. Džiaugtumėmės, jei miškuose būtų įšalas, bet ne visada yra įšalas Lietuvos miškuose, reikia tą medieną kažkaip išvežti. Šiemet bus atsodintas miškas, bus ir sutvarkyta“, – teigė ministras.

S. Gentvilas teigė, kad kirtimus savo miške vykdė trečią kartą, tokie vykdyti ir 2008 bei 2015 metais. Kaip numatyta, buvo atlikti atsodinimai.

„Nieko nėra išskirtinio, suplanuota pagal miškotvarkos projektą, daromas dvidešimčiai metų. Buvo atsodintas miškas. (...) Straipsnis yra apie tai, kad ministras neturėtų išvis miško, nes miškai ūkiniai yra tam, kad būtų kertami, gaunama mediena, visas Žemaitijos kraštas, Klaipėda, yra žinomas kaip medienos centras“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Anot jo, kasmet Lietuvoje vykdoma apie 15 tūkst. kirtimų ir šis taip pat nėra išskirtinis, nebent tuo, kad „ministras savo miške kirto“.