Apklausa: finansų sistemai didžiausią riziką kelia kibernetinės atakos

„Nors karas ir jo padariniai, kibernetinių atakų bei kitos rizikos niekur nedingo ir vis dar kelia įtampą finansų sistemai bei finansų įstaigoms – per pusmetį jos šiek tiek atslūgo. Beveik visos apklausoje minimos rizikos įvertintos nuosaikiau, trečdalis – reikšmingai nuosaikiau“, – pranešime sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Iš 16 apklausoje vertintų rizikų finansų sistemai 14 įvertintos nuosaikiau, 5 iš jų – reikšmingai nuosaikiau nei prieš pusmetį, nė viena nepadidėjo, įvardyta viena nauja. Pirmą kartą kaip rizika apklausoje įvardyta netvari komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų raida arba kainų korekcija komercinio NT rinkoje – svarba įvertinta kaip šiek tiek mažesnė nei vidutinė. Nors ir įvertintos nuosaikiau, didžiausios rizikos tebėra tos pačios: kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir jos pasekmės Lietuvos finansų sistemai ir reikšmingas Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimas.

Su kibernetinėmis atakomis susiduria beveik kas antra (40 proc.) finansų įstaiga – tai yra antra istoriškai didžiausia dalis nuo apklausos vykdymo pradžios. Didesnė ji buvo tik 2022 m. pirmąjį pusmetį, jau prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau ir galimybės valdyti šią riziką pačioms finansų įstaigoms buvo didžiausios, palyginti su kitomis rizikomis. Galimybės mažinti geopolitinės įtampos pasekmes Lietuvos finansų sistemai vertinamos kaip vienos iš nepalankiausių, kartu su Lietuvos ar Europos Sąjungos skolų tvarumo rizikų valdymu.

Kaip aktualiausios rizikos respondentų atstovaujamoms įstaigoms per ateinantį pusmetį dažniausiai nurodytos geopolitinės įtampos ir įmonių finansinės būklės pablogėjimo keliamos rizikos. Abi rizikas įvardijo po maždaug ketvirtadalį respondentų.

Padidėsiančių nuostolių per ateinančius 12 mėn. dėl įmonių nemokumo tikisi 45 proc. atsakiusių įstaigų – tai yra daugiau kaip trečdaliu didesnė dalis nei prieš pusmetį. Apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos mato didžiausią statybos, NT operacijų ir transporto veiklų įmonių bankroto riziką. Labiausiai sumažėjo prekybos, gamybos ir kitų paslaugų įmonių įžvelgiama bankroto rizika. Informacijos ir ryšių bei administravimo veiklų įmonių įžvelgiamas bankroto rizikos lygis yra žemiausias.