Analitikai: po rinkimų pabrangęs zlotas kol kas neatbaidys lietuvių pirkėjų

Lenkijos zlotas nuo sekmadienio pabrango maždaug 2 proc. iki 4,4529 zloto už eurą.

ISM Ekonomikos ir politikos programos direktorius Vincentas Vobolevičius sako, kad dėl to prekės Lenkijoje gali brangti, bet kurso šoktelėjimas gali būti tik trumpalaikė reakcija į rinkimų rezultatus, kai daug svarbesnė yra ilgalaikė perspektyva.

„Akivaizdu – jeigu brangsta zlotas, visos prekės, kurios pagamintos Lenkijoje naudojant zlotą, lygiai taip pat brangsta ir Lenkija darosi mažiau patrauklia kryptimi apsipirkti. Klausimas yra, ar jis brangs ilgalaikėje perspektyvoje, (...) čia gali būti kaip kelio trūkčiojimas stuktelėjus į kokį daiktą“, – BNS antradienį teigė V. Vobolevičius.

Jo teigimu, zloto kursas tiesiogiai koreliuos su Lenkijos vyriausybės darbu: „Pirmiausiai per vyriausybės stabilumą ir efektyvumą, o kai vyriausybė margesnė už genį, tai tas efektyvumas greičiausiai gali būti ribotas“.

Akivaizdu – jeigu brangsta zlotas, visos prekės, kurios pagamintos Lenkijoje naudojant zlotą, lygiai taip pat brangsta ir Lenkija darosi mažiau patrauklia kryptimi apsipirkti.

 

„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad iki rinkimų zloto kursą euro atžvilgiu lėmė šalies centrinio banko sprendimas mažinti palūkanų normas, tuo metu politiniai procesai rinkos ekonomikoje neturėtų daryti įtakos.

„Centrinis bankas sumažino palūkanų normas, tai turi įtaką zloto kursui euro atžvilgiu, o silpnesnė valiuta, natūralu, kad yra papildomas Lenkijos konkurencingumą lemiantis veiksnys. (...) Nėra lengva tiesiogiai susieti (zloto kurso – BNS) su rinkimais, aišku, galima galvoti, spekuliuoti, bet tai būtų pakankamai rimtas kaltinimas, kas iš principo neturėtų vykti rinkos dėsniais veikiančioje ekonomikoje“, – BNS kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Analitikė sutinka, kad pabrangęs zlotas gali būti finansų rinkų reakcija į galimybę Lenkijoje formuoti vyriausybę, nuosaikesnę Europos Sąjungos atžvilgiu.

„Gali būti, kad kažkiek rinkos sureagavo. Paprastai finansų rinkos įskaičiuoja politinius faktorius, iš tikrųjų, jeigu pavyktų, sakykime, suformuoti prodemokratinę, proeuropietišką Vyriausybę, tai būtų palankios zlotui aplinkybės. (...) Bet reikia palaukti galutinių rezultatų, kurie, tikėtina, gali būti tokie“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

V. Vobolevičius teigia, jog valiutos kursas dar gali keistis ir priklausomai nuo to, ar nauja Lenkijos valdžia sugebės išnaudoti Europos Sąjungos paramą – tokiu atveju zlotas stiprės, kartu mažindamas šalies patrauklumą pirkėjams iš Lietuvos.

„Jeigu naujoji valdžia čia susitvarkys ir tą variklį įjungs, tai dėl to Lenkijos ekonomika augs sparčiau, zlotas natūraliai stiprės ir tada tas scenarijus, kad lenkiškos prekės brangsta ir mums neapsimoka ten važinėti, taps realybe“, – sakė V. Vobolevičius.

Tačiau dėl būsimos vyriausybės, kuri dėl įvairovės gali būti politiškai suvaržyta, tokią tikimybę ISM atstovas vertina atsargiai.

„Nestabilumas, galimybė, kad tuoj pasikeis valdžia, neryžtingumas priimant sprendimus ne dėl to, kad trūksta ryžto, o dėl to, kad skirtingos labai partijos valdo (...) Taigi, dar daugiau šansų, mano galva, kad zlotas silpnės dėl tokios valdžios ir tada tas Europos lėšų panaudojimo variklis tikrai nebus pagrindinis. Taigi, jeigu reikėtų spėti, – važinėsime mes į Lenkiją ir kitais metais“, – kalbėjo analitikas.

„Visų pirma nėra aišku, kaip galiausiai pasibaigs rinkimai, be abejo, panašu, kad daugumą turės dabartinės valdžios oponentai, bet dauguma bus labai marga, ten bus nuo liberalų iki komunistų, kraštutinių kairiųjų, o PiS-as („Teisė ir teisingumas“ – BNS) irgi nesnaus, kadangi persvara bus labai nedidelė, tai PiS-as įnirtingai dirbs, kad persiviliotų į savo pusę vieną ar kitą dabartinės būsimos daugumos narį, ir dėl to, kad vyriausybė bus labai suvaržyta, politiškai žiūrint“, – teigė V. Vobolevičius.

Lenkijoje suskaičiavus visus balsus rinkimuose į Seimą – žemuosius parlamento rūmus – antradienį buvo paskelbta, kad konservatyvių pažiūrų valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) gavo 35,38 proc. balsų, opozicinė Pilietinė koalicija (KO) – 30,7 proc., opozicinė „Trečiasis kelias“ – 14,4 proc., „Naujoji kairė“ – 8,61 proc. bei kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“, surinkusi 7,16 proc. balsų.

Nors PiS surinko daugiausiai balsų, Seime ji neturės daugumos.