- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
5 šalys į antrą Trijų jūrų iniciatyvos investicinį fondą įneš 155 mln. eurų
Lietuva, Lenkija, Slovėnija, Rumunija ir Vengrija į antrą Trijų jūrų iniciatyvos investicinį fondą (3JIIF II) planuoja įnešti mažiausiai 155 mln. eurų, o ši suma turėtų padidėti prie fondo prisijungus kitoms iniciatyvos šalims.
Ketinimų protokolą dėl bendro darbo steigiant šį fondą ketvirtadienį Vilniuje vykusio Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumo metu pasirašė Lietuvos plėtros įstaiga „Invega“, Lenkijos ir Slovėnijos nacionaliniai bankai, Rumunijos finansų ministerija, Vengrijos eksporto-importo bankas, pranešė „Invega“.
Bus bandoma pritraukti ir papildomų investuotojų – Europos investicijų fondą ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, taip pat privačius Europos Sąjungos ir kitų šalių investuotojus.
„Invegos“ generalinis direktorius Dainius Vilčinskas sako, kad fondo investicijos bus skiriamos energetikos, transporto, skaitmeninės infrastruktūros plėtrai.
„Tokie projektai skatina Trijų jūrų regiono šalių ir verslų bendradarbiavimą, palengvina prekių ir paslaugų judėjimą, tiesiogiai prisideda prie verslo plėtros ir ekonomikos vystymosi viso regiono ir šalių narių mastu. Pirmasis fondas šiuo metu analizuoja galimybes atlikti ir keletą investicijų Lietuvoje“, – pranešime sakė D. Vilčinskas.
Tokie projektai skatina Trijų jūrų regiono šalių ir verslų bendradarbiavimą, palengvina prekių ir paslaugų judėjimą, tiesiogiai prisideda prie verslo plėtros (...)
Lietuva prie fondo prisijungė 2020 metas „Invegai“ investavus 20 mln. eurų.
Pirmojo fondo vertė yra daugiau nei 900 mln. eurų, iš jų apie 800 mln. eurų jau investuota arba įsipareigota investuoti į dideles įmones, visame regione, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos įmones „Enery“ ir „R.Power“, lokomotyvų lizingo bendrovę „CargoUnit“, uostų operatorę „BMF Port Burgas“ ir duomenų centrą „Greenenergy Data Center“.
Antrasis fondas išlaikys panašią strategiją – teiks finansavimą transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektams Trijų jūrų regione, investuos į geografiškai diversifikuotą investicijų portfelį visose jo šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Šurmulys šventiniame Vilniuj...
-
Prekybos centruose – kalėdi...
-
„Žalgirio“ arenoje – ka...
-
Kalėdų Seneliai išriedėjo ...
-
Globalios Lietuvos apdovanojim...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Prieššventinės automobili...
-
Atidarytas atnaujintas Tauro k...
-
Lietuvos sporto apdovanojimų ...
-
Vilniuje pristatyta antroji ko...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinkluDidžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
