Santaros klinikos kepenų navikus pradėjo naikinti radioaktyviuoju holmiu Pereiti į pagrindinį turinį

Santaros klinikos kepenų navikus pradėjo naikinti radioaktyviuoju holmiu

2022-08-24 09:00 kauno.diena.lt inf.

Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse atlikta procedūra su radioaktyviuoju izotopu, kuris iki šiol gydymo tikslais nebuvo naudojamas. Kepenų radioembolizacijos procedūra buvo atlikta su radioaktyviojo holmio preparatu.

Pasirinkimas: kepenų ląstelių karcinoma sergančiam pacientui taikytas naujasis gydymo metodas, nes kiti gydymo būdai buvo neefektyvūs arba negalimi. Pasirinkimas: kepenų ląstelių karcinoma sergančiam pacientui taikytas naujasis gydymo metodas, nes kiti gydymo būdai buvo neefektyvūs arba negalimi. Pasirinkimas: kepenų ląstelių karcinoma sergančiam pacientui taikytas naujasis gydymo metodas, nes kiti gydymo būdai buvo neefektyvūs arba negalimi. Pasirinkimas: kepenų ląstelių karcinoma sergančiam pacientui taikytas naujasis gydymo metodas, nes kiti gydymo būdai buvo neefektyvūs arba negalimi.

Švitina iš vidaus

Radioaktyvusis holmis – periodinės elementų lentelės cheminis elementas, žymimas 166Ho.

Radioembolizacija – tai vėžio gydymo metodas, kai atliekama kepenų naviko kraujagyslių embolizacija (užkimšimas) radioaktyviomis dalelėmis. Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėja gydytoja radiologė Renata Komiagienė sako, kad šis preparatas pasirinktas dėl jo gydomųjų savybių, prioritetą teikiant saugumui ir efektyvumui: „Navikas švitinamas iš vidaus. Svarbi ir papildoma šio izotopo savybė – jį galima matyti atliekant radiologinius tyrimus. Tai leidžia tinkamai atrinkti pacientus, matyti, ką gydome: žiūrėdami į radiologinius vaizdus nustatome tikslias vietas, kiek pasklinda preparatas, todėl galime planuoti saugią procedūrą.“

Kepenų ląstelių karcinoma sergančiam pacientui taikytas šis gydymas, nes kiti gydymo būdai buvo neefektyvūs arba negalimi. Apie gydymo procedūrą aiškina Santaros klinikų Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas: „Kaip ir dauguma greitai augančių navikų, ši kepenų ląstelių karcinoma turi daug maitinančių kraujagyslių. Šia savybe siekiama ir pasinaudoti: procedūros – transarterinės radioembolizacijos – metu, naudodami vietinę nejautrą ir specialius kateterius per rankos arba kirkšnies arteriją „nukeliaujame“ į kepenis, dar plonesniais mikrokateteriais pasiekiame piktybinius židinius maitinančias kraujagysles ir į jas suleidžiame radioaktyvių mikrosferų. Metodas nenaujas, tačiau radioaktyviojo holmio (166Ho) izotopas yra naujovė radioembolizacijai atlikti.“

Kaip ir dauguma greitai augančių navikų, ši kepenų ląstelių karcinoma turi daug maitinančių kraujagyslių. Šia savybe siekiama pasinaudoti.

Atliko namų darbus

R.Komiagienė sako, kad pasiruošimas įdiegti procedūrą Santaros klinikose tęsėsi apie trejus metus: „Turėjome atlikti namų darbus: mūsų kuriamas centras turėjo atitikti keliamus kvalifikacijos reikalavimus – tvarkėme dokumentus, tiekimo susitarimus, radioaktyviosios medžiagos įvežimo leidimus. Turėjome tiksliai suplanuoti, kad viskas būtų tinkamai atlikta. Preparatas buvo gabenamas lėktuvu specialiuose konteineriuose. Ligoninėje specialioje suleidimo sistemoje vyko preparato paruošimas – visos naudojamos talpyklos (buteliukai, stikliniai indai ir konteineriai) yra su specialia apsauga (su švinu). Preparatas yra mikroplastiko dalelių pavidalo, jį turime tolygiai suleisti į židinį.“

Kai buvo suderintas tikslus preparato atgabenimo laikas, atrinktas pacientas buvo paruoštas procedūrai ir jam suleista diagnostinė nedidelė dozė radioaktyviojo holmio-166 preparato. „Ši procedūra reikalinga tam, kad tiksliai matytume, į kurias sritis patenka šis preparatas, kad galėtume atlikti saugią gydomąją procedūrą. Kad būtų kuo geresnis poveikis, specialiomis programomis suskaičiuojama, kokia dozė reikalinga konkrečiam židiniui ir konkrečiam pacientui. Taip artėjame prie individualizuotos medicinos, kai gydymo taktika – vaisto dozė, lokalizacija – parenkama konkrečiam pacientui“, – sako R.Komiagienė.

Preciziškai laikosi plano

Medikai pabrėžia: ši procedūra galima tik preciziškai laikantis plano. Radioaktyviojo holmio-166 pusėjimo trukmė (laikas, per kurį medžiagoje esančio radioaktyvaus izotopo kiekis sumažėja perpus) yra maždaug 27 valandos, todėl procedūros laikas turi būti tiksliai apskaičiuotas, kad pacientui būtų suleista tinkama dozė. Pasak gydytojo intervencinio radiologo dr. M.Kurmino, techniškai embolizacijos tokiu principu atliekamos ilgą laiką: per arterijas pasiekiami kepenų ar kiti židiniai, leidžiamos ir paprastos embolizacinės dalelės, ir papildytos chemopreparatais: „Šiuo ir panašiais atvejais svarbiausia, kad tinkamas pacientas tinkamu laiku atsidurtų mūsų operacinėje: tam turi dirbti didelė komanda.“ Paciento tinkamumo procedūrai įvertinimu, pasiruošimu procedūrai, jos eiga, paties radioizotopo logistika, paciento priežiūra po procedūros rūpinasi daugiadalykė komanda: intervenciniai radiologai, branduolinės medicinos personalas, radiacinės saugos specialistai, medicinos fizikai, pilvo chirurgai, gastroenterologai, onkologai radioterapeutai.

Atsargumas: radioaktyviojo holmio preparatas gabenamas švininėmis talpyklomis, kad nelaimės atveju radiacija nepasklistų į aplinką. / Santaros klinikų nuotr.

Po gydymo – radioaktyvus

Po procedūros su radioaktyviąja medžiaga išmatuojamas paciento skleidžiamas radioaktyvumo fonas. „Jei pacientas gydytas lokalaus gydymo metodu, radioaktyvumas lokalizuojasi toje vietoje, kur yra suleistas. Po procedūros buvo išmatuotas didesnis radioaktyvumo fonas, todėl turėjome taikyti paciento izoliacijos priemones – pacientas parą laiko buvo atskiroje palatoje, kol tapo saugus aplinkai ir galėjo grįžti į namus“, – sako R.Komiagienė.

Pacientas Romualdas šiuo metu jau namuose. „Linkiu gydytojams sveikatos ir laukiu kuo geresnių gydymo rezultatų“, – sako Romualdas.

Transarterinės radioembolizacijos procedūra su radioizotopu holmiu gali būti taikoma kepenų, tulžies latakų navikams ir kepenų metastazėms gydyti. Tokia procedūra gali būti taikoma ir pacientams, laukiantiems kepenų transplantacijos: kai piktybinės ligos židiniai nustatomi ligotose kepenyse, ši procedūra atliekama siekiant sustabdyti ligos plitimą, kol pacientas lauks donoro organo.

Nuo šių metų pradžios gydymas šiuo preparatu kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų