Dėl lėšų stokos apribota specialių kabinetų, kuriuose nuo narkotikų priklausomi asmenys gali pasikeisti švirkštus, veikla. Tad ar neplūstelės drauge su pavasariu naujas ŽIV ir kitų infekcinių ligų protrūkis?

Kodėl nutrūko finansavimas?

Pagrindiniai vadinamųjų žemo slenksčio (arba narkotikų žalos mažinimo) kabinetų klientai – švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Ten jie gali panaudotus švirkštus pasikeisti į švarius ir taip išvengti infekcijų platinimo.

Tokie kabinetai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Mažeikiuose, Visagine. Praėjusiais metais šalyje jų buvo 12. Tačiau švirkštų keitimas dėl lėšų stokos juose apribotas, o kabinetų padėtis šiuo metu – sunki ir neaiški. Reorganizavus Narkotikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, Lietuvoje neliko institucijos, kuri kuruotų šią sritį.

"Anksčiau Narkotikų kontrolės departamentas skelbdavo konkursus. Žemo slenksčio kabinetai galėdavo gauti nors mažą dalį pinigų ir prisidurti prie savivaldybių ir įvairių fondų teikiamų lėšų. Pernai tas finansavimas nutrūko dėl neaiškių priežasčių. Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 m. programoje tos lėšos – apie 150 tūkst. litų – šiemet numatytos švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, kurie lankosi žemo slenksčio kabinetuose, sveikatos ir socialinėms paslaugoms.

Lėšos skirstomos per Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC). Jau kovo mėnuo, tačiau visiškai neaišku, kaip tie pinigai bus skirstomi, ar jie pasieks minėtus kabinetus ir jų lankytojus, – pasakojo nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos "Galiu gyventi" direktorė Jurgita Poškevičiūtė. – Atrodo, kad lėšos įšaldytos, o kabinetai – ties uždarymo riba."

Per dieną – 300 švirkštų

Buvo dėta daug pastangų, kad vadinamasis žemo slenksčio kabinetas atsirastų Visagine, tačiau neaišku, ar jis išsilaikys. Kabinetas Alytuje taip pat kabo ant plauko. Kai kuriuos kabinetus, tačiau simboliškai, finansuoja miestų savivaldybės, tačiau tų lėšų niekada nepakanka. Alytuje šie pinigai patvirtinami tiktai kovo mėnesį, todėl nuo sausio iki kovo ten – krizės laikotarpis. Ne tik dėl lėšų trūkumo, bet ir dėl nuolat ore kybančio klausimo – kabinetas toliau dirbs ar ne?

Vilniuje šias paslaugas teikia ŽIV / AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos kabinetas "Demetra" ir Vilniaus priklausomybės ligų centro mobilusis sveikatos kabinetas – autobusiukas. Pastarasis kiekvieną darbo dieną būna Kirtimuose prie čigonų taboro nuo 13 iki 15 val., o šalia stoties – nuo 16 iki 17 val.

Be švirkštų keitimo, "Demetroje" rizikos grupės asmenis konsultuoja psichologė ir ginekologė. Ten jie gali greituoju testu, kai šių yra, pasitikrinti dėl ŽIV. Arba pasitikrinti dėl ŽIV ir lytiškai plintančių ligų yra nukreipiami į laboratoriją. Taip pat kabinete dalijami prezervatyvai, kurių jis gauna kaip labdaros iš tarptautinių fondų.

"Pratempsime dar savaitę. Paskui turbūt nutrauksime žalos mažinimo programą. Mūsų žmonės tą darbą dirba savanoriškai, be atlyginimo. Per dieną į kabinetą ateina apie 60 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, tarp jų – ir seksualinių paslaugų teikėjų. Pagal patvirtintą metodiką per dieną vienam žmogui galime duoti arba pakeisti ne mažiau kaip 5 švirkštus. Vadinasi, dienai mums reikia apie 300 švirkštų", – pasakojo "Demetros" vadovė Svetlana Kulšis.

Už darbą – tik skundai

ULAC atstovė Beata Bukotaitė pranešė, kad Sveikatos apsaugos ministerija minėtą 150 tūkst. litų sumą centrui planavo skirti, tačiau neskyrė. Nežinia, ar iš viso skirs.

"Demetra" viena ir kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei partneriais ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su įvairiais pasiūlymais, kaip pagerinti ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų prevenciją bei kontrolę tarp rizikos grupių asmenų.

"Tačiau atsakymo iš ministerijos nesulaukėme, – apgailestavo S.Kulšis. – O ULAC įvairioms institucijoms parašė skundus dėl mūsų veiklos. Tačiau nė karto nepasiūlė ekspertų ar kitokios pagalbos."