Gegužę skelbiama storosios žarnos vėžio prevencijos iniciatyva „Mėlynasis kovas“

Kaip ketvirtadienį pranešė organizatoriai, sveikatos organizacijos visame pasaulyje kovą paskelbia storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesiu – „Mėlynuoju kovu“. Šiemet dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ši iniciatyva Lietuvoje bus minima vėliau nei įprastai.

Jos metu siekiama priminti vyresnio nei 50 metų amžiaus gyventojams pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Tai jie gali padaryti nemokamai, pagal valstybės finansuojamą programą.

Tai svarbu, nes iš maždaug pusantro tūkstančio kasmet Lietuvoje nustatomų naujų storosios žarnos vėžio atvejų daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro gydytojo profesoriaus Tomo Poškaus teigimu, storosios žarnos vėžys šiuo metu yra trečias tarp dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Tačiau pabrėžiama, kad nustačius ankstyvose stadijose, jis yra vienas geriausiai į gydymą reaguojančių virškinamojo trakto piktybinių navikų.

„Tai yra susirgimas, kurį laiku nustačius, yra labai gera tikimybė jį išgydyti, tačiau dėl pastaruoju metu susiklosčiusių ekstremalių situacijų žmonės atideda reguliarias patikras arba vengia įsitraukti į ligos prevencinę programą. I ir II storosios žarnos vėžio stadijose išgydoma iki 90 proc. navikų. Nustačius IV stadijoje, žinoma, yra sunkiau, tačiau tokius ligonius taip pat gydome ir šiuolaikinės medicinos dėka apie 50-60 proc. jų sėkmingai išgyvena apie penkerius metus“, – tikina profesorius.

Anot T. Poškaus, sėkmingo gydymo procentas kinta taip drastiškai todėl, kad storosios žarnos vėžį nustačius vėlesnėse stadijose, jo gydymas tampa labai intensyvus. Įtraukiami gastroenterologai, chirurgai, onkologai ir radioterapeutai.

Pagal Lietuvoje jau dešimtmetį vykdomą prevencinę programą visi padidintos rizikos grupei priskiriami asmenys – nuo 50 iki 74 metų amžiaus – kartą per dvejus metus gali nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT), kuris mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20-30 proc.

„Dėl slaptojo kraujo tyrimo užtenka kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu jo metu kraujo pėdsakų nerandama, pacientas gali ramiai gyventi toliau ir sugrįžti po dvejų metų kitam reguliariam patikrinimui. Tuo tarpu suradus kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją – storosios žarnos apžiūrą iš vidaus“, – sako T. Poškus.

Storosios žarnos vėžio prevencijai svarbu stebėti savo žarnyno pokyčius, tokius kaip vidurių pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar kraujo pėdsakai išmatose.

Anot mediko, storosios žarnos vėžiu susirgti gali visi, tačiau didesnės rizikos grupei taip pat priklauso žmonės, kurių giminėje yra bet kokių onkologinių ligų ar piktybinių navikų apraiškų.

„Dar vienas svarbus rizikos faktorius yra gyvenimo būdas. Ilgas ir nuolatinis sėdimas darbas, žalingi įpročiai ir netinkama mityba taip pat gali padidinti susirgimo riziką. Pavyzdžiui, valgant per daug mėsos, greito maisto, vartojant alkoholinius gėrimus ir rūkant rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja“, – sako prof. T. Poškus.

Mediko teigimu, mityba turi būti racionali ir proporcinga, turinti daug žalumynų, grūdinių kultūrų, o dirbant sėdimą darbą, ypač jeigu žmogus patenka ir į prevencinės programos amžiaus grupę, vertėtų reguliariai pasitikrinti.