- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krioanestezija, arba ūminio pooperacinio krūtinės ląstos skausmo gydymas šalčiu, – nauja procedūra Lietuvoje. Ji taikoma pacientams, kuriems buvo išsivysčiusios krūtinės ląstos deformacijos – įdubusi krūtinės ląsta – ir reikėjo chirurginės šios deformacijos operacijos.
Vienas stipriausių skausmų
Skausmas, kurį patiria pacientai po krūtinės įdubos operacijos, yra laikomas vienu iš stipriausių skausmų. Krioanestezijos (gr. kryos – šaltis, gr. anaisthēsia – nejautrumas) tikslas – laikinai užšaldyti tarpšonkaulinio nervo dalį užblokuojant skausmo impulsų eigą. „Naudodami krioanesteziją sumažiname paciento lėtinio pooperacinio skausmo riziką, nors nuskausminamųjų vaistų skiriama mažiau, sutrumpiname paciento gydymo ligoninėje laikotarpį“, – sako Santaros klinikų Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas dr. Giedrius Bernotavičius.
Dr. Giedrius Bernotavičius/Santaros klinikų nuotr.
Šios procedūros metu užšaldomi tarpšonkauliniai nervai, jie nepažeidžiami ir šalčio poveikiui praėjus nerviniai impulsai vėl perduodami be kliūčių.
Vienas nervas užšaldomas per 120 sek., užšaldymo temperatūra – nuo -50 °C iki -70 °C. Prieš operaciją rekomenduojama užšaldyti tarpšonkaulinius nervus, esančius tarp 4 iki 9 šonkaulių. Užšaldyto nervo atšilimas, t. y. atsinaujinimas, vyksta palaipsniui – tarpšonkaulinio nervo veikla regeneruojasi 1–1,5 mm per savaitę greičiu. Svarbu tai, kad krioanestezijos metodu gaunamas ilgalaikis nuskausminimas – net kai tarpšonkaulinis nervas visiškai atšyla, skausmo pojūtis blokuojamas dar keletą mėnesių. Krioanestezija gali būti taikoma esant kaulų lūžiams, taip pat širdies ir kraujagyslių chirurgijoje.
Pastebėjo dar kūdikystėje
15 metų elektrėniškiui Arminui atlikta krūtinės įdubos korekcijos operacija, kurios skausmams mažinti pritaikytas Lietuvoje naujas metodas – krioanestezija. Mama Jūratė sako, kad sūnui prieš operaciją ši procedūra buvo taikoma siekiant išvengti didelių skausmų pooperaciniu ir gijimo laikotarpiu. Pasak jos, gydytojas Giedrius Bernotavičius apie ją papasakojo 2022 m. rudenį. „Prieš operaciją jis viską išsamiai išaiškino – kokia tai procedūra, ko ja siekiama ir kokio poveikio galime tikėtis. Man svarbu buvo ir tai, kad sūnus labai pasitikėjo gydytoju. Todėl bendru sutarimu – kartu su sūnumi – sutikome su tokiu gydymo planu.“
Mama pasakoja, kad sūnus baimės nerodė, tačiau tikriausiai jautė nerimą, nes žinojo, kad laukia sudėtinga ir skausminga operacija: „Be šaldymo procedūros, kuri buvo pradėta iki operacijos likus parai, pooperacinius skausmus iškęsti būtų labai sunku. Po vadinamosios šaldymo procedūros ir operacijos Arminas jau kitą dieną galėjo atsistoti! Kiti pacientai, kuriems nebuvo taikyta krioanestezija, po tokių operacijų sunkiai galėdavo pajudėti lovoje, o atsistoti nebuvo jokios galimybės. Todėl šaldymo poveikis išties akivaizdus.“
Kodėl sūnui susiformavo įdubos krūtinė – neaišku. Krūtinė ėmė deformuotis, kai berniukui buvo pusė metų: „Arminas pradėjo sėstis ir gydytoja pastebėjo krūtinės pokyčius. Džiaugiamės, kad sūnaus krūtinė dabar graži, jis laukia reabilitacijos procedūrų – reikia sustiprėti fiziškai.“
Dažniau vargina berniukus
Krūtinės ląstos deformacijas lengva pastebėti, todėl tėveliai, gana anksti pamatę šios patologijos požymių, kreipiasi konsultacijų į vaikų chirurgus ar vaikų ortopedus. Iš visų krūtinės ląstos pakitimų dažniausia krūtinės ląstos įduba. Ši patologija dažniau vargina berniukus. Tyrimų duomenimis, įvairaus laipsnio krūtinės įduba diagnozuojama 0,1–0,5 proc. vaikų.
Naudodami krioanesteziją sumažiname paciento lėtinio pooperacinio skausmo riziką, nors nuskausminamųjų vaistų skiriama mažiau, sutrumpiname paciento gydymo ligoninėje laikotarpį.
Apie trečdaliui vaikų krūtinės įdubos požymiai pastebimi gana anksti, tačiau paprastai ši patologija pradeda ryškėti paauglystėje, kada pakitimai tampa pastebimesni, todėl dažniausiai tenka konsultuoti 11–13 metų paauglius.
Manoma, kad šios patologijos priežastys yra genetinės, tačiau iki šiol nėra testų, kurie patikimai parodytų, kaip ir kiek sparčiai progresuos liga, todėl net ir esant nedideliems pakitimams tikslingas reguliarus gydytojo stebėjimas, kad būtų laiku paskirtas tinkamas gydymas.
Atvykęs į konsultaciją pacientas dažniausiai skundžiasi krūtinės išvaizda, o jeigu deformacija toli pažengusi, tai net tampa didele psichologine problema: pradėjęs kompleksuoti dėl išvaizdos paauglys vengia socialinių situacijų, kada aplinkiniai, ypač bendraamžiai, gali pastebėti šią bėdą: jis nenori sportuoti, lankyti baseino, vasarą maudytis gamtoje ir pan.
„Tai ne tik estetinė problema, į kurią itin jautriai reaguoja paaugliai, – sako G. Bernotavičius. – Kalbant su pacientu, išryškėja ir daugiau bėdų – greitas nuovargis, oro trūkumas, krūtinės skausmas fizinio krūvio metu ar menkesnė ištvermė sportuojant, palyginti su bendraamžiais. Atlikę tyrimus aptinkame tiek plaučių, tiek širdies, tiek stambiųjų krūtinės kraujagyslių spaudimo požymių. Įvertiname paciento sveikatos būklę, sudarome būklės stebėjimo arba gydymo planą: jei įdubimai nedidelio laipsnio ir klinikinių simptomų nėra, paciento sveikatos būklė stebima, gali būti skiriami neinvaziniai gydymo metodai, kineziterapija, tačiau jeigu pakitimai sparčiai progresuoja, lieka vienintelis gydymo būdas – chirurginė korekcija.“
Šiuo metu auksinis gydymo standartas – minimaliai invazinė krūtinės ląstos deformacijos korekcija. Jos metu deformacija koreguojama per nedidelius pjūvius, įsriegiami specialūs implantai, kurie stabilizuoja pakoreguotą deformaciją ir neleidžia jai progresuoti. Paprastai implantai paliekami 2–3 metams ir praėjus šiam laikui pašalinami. Prie implantų pacientai gana greitai pripranta ir po reabilitacijos sugrįžta į įprastą gyvenimo režimą, netgi gali sportuoti, tiesa, rekomenduojama vengti kontaktinio sporto.
Pasak G. Bernotavičiaus, labai svarbu laiku nustatyti progresuojančią deformaciją, dažniausiai tai – ankstyva paauglystė prieš baigiantis augimo spurtui, nes laiku atlikta operacija užtikrina gerus ne tik klinikinius, bet ir kosmetinius rezultatus. Žinoma, operuojami ir vyresnio amžiaus pacientai, turintys didelių ar asimetrinių deformacijų, tačiau tokiais atvejais reabilitacija ir sugrįžimas į įprastą ritmą užtrunka ilgiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...