Vargas dėl PMS
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Endokrininės ir vaikų ginekologijos sektoriaus vadovės prof. dr. Laimos Maleckienės teigimu, PMS ir skausmingas mėnesines patiria iki 80 proc. moterų. Labiausiai tai vargina 20–30-aisiais gyvenimo metais.
„PMS yra antroje mėnesinių ciklo pusėje – liuteininėje fazėje cikliškai pasikartojantys nemalonūs psichologiniai, fiziniai ir elgsenos sutrikimai, kurie turi įtakos darbingumui ir gyvenimo kokybei. Šio sindromo priežastys iki galo neaiškios. Jos daugiausia siejamos su kiaušidėse vykstančiais cikliniais pokyčiais ir jose gaminamais lytiniais hormonais, – paaiškina gydytoja. – PMS nepasireiškia iki lytinės brandos, moteriai pašalinus kiaušides arba kitais būdais užslopinus jų veiklą ir nėštumo metu. Manoma, kad PMS didelės įtakos turi serotoninas, endorfinai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos.“
Ginekologės teigimu, PMS dažniausiai prasideda likus maždaug savaitei iki menstruacinio kraujavimo pradžios. Tada atsiranda įvairių emocijų, elgsenos ir kitų organizmo sutrikimų.
„Dažniausi PMS požymiai yra nuotaikos kaita, dirglumas, verksmingumas, nerimas, liūdesys, apetito padidėjimas, energijos trūkumas, neadekvati reakcija į aplinką, – vardija prof. dr. L. Maleckienė. – Kartu gali atsirasti ir įvairių fizinių sutrikimų: pilvo pūtimas ar skausmas, krūtų jautrumas, kūno paburkimas, nuovargis, galvos skausmas.“
Pirmoji pagalba sau
Anot prof. dr. L. Maleckienės, PMS palengvinimo priemonių yra įvairių. Jų pasirinkimą dažniausiai nulemia varginančių negalavimų sunkumo laipsnis.
„Lengvo PMS atvejais gali padėti mėgstami fiziniai pratimai, meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai. Sindromui palengvinti labai svarbus sveikas gyvenimo būdas ir mityba, vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų ir angliavandenių, vengiant kofeino ir alkoholio, – akcentuoja ginekologė. – Svarbu vartoti pakankamai skysčių, mikroelementų, ypač magnio, B ir D vitaminų. Rekomenduojami homeopatiniai ir augalinės kilmės preparatai, kurių sudėtyje yra tikrųjų skaistminų uogų, raudonųjų dobilų, jonažolių.“
Gydytojos teigimu, prieš mėnesines dauguma moterų jaučia pavienius emocinio ar fizinio diskomforto reiškinius, tačiau įprastai tai nesutrikdo jų kasdienio gyvenimo. Vis dėlto, patiriant sunkesnio laipsnio PMS, be minėtų priemonių, gali prireikti ir specialistų pagalbos.
„Jei dėl PMS sutrinka moters psichosocialinė būklė ir darbingumas, kai kurioms pacientėms rekomenduojama psichoterapija. Tam tikrais atvejais prireikia ir medikamentinio gydymo. Gali būti rekomenduojami ovuliaciją slopinantys medikamentai, pavyzdžiui, sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai ar serotonino koncentraciją reguliuojantys vaistai“, – atskleidžia pašnekovė.
Asmeninio archyvo nuotr.
SOS – skausmingos mėnesinės
Pasak prof. dr. L. Maleckienės, menstruacinio kraujavimo metu gali pasireikšti spazminio pobūdžio skausmas apatinėje pilvo dalyje. Jį sukelia gimdos susitraukimai, kuriems didžiausią įtaką daro prostaglandinai.
„Skausmas mėnesinių metu, mediciniškai vadinamas dismenorėja, atsiranda prieš pat prasidedant mėnesinių kraujavimui ir gali tęstis kelias paras, – sako gydytoja. – Pilvo skausmas gali plisti į apatinę nugaros sritį, jį gali lydėti pykinimas, viduriavimas, galvos skausmas, nuovargis, bendras silpnumas. Skausmas mėnesinių metu moteris gali varginti visais reprodukcinio amžiaus laikotarpiais. Rečiau – paauglystėje ir prieš menopauzę, kai dalis menstruacinių ciklų yra neovuliaciniai.“
Gydytojos teigimu, dismenorėja gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė dismenorėja siejama su ovuliaciniais mėnesinių ciklais ir nesusijusi su ginekologinėmis ligomis. Antrinė dismenorėja dažniau pasitaiko vyresnėms nei 25 metų amžiaus moterims ir gali būti susijusi su kai kuriomis ginekologinėmis ligomis.
„Dismenorėjos atvejais svarbu efektyviai malšinti skausmą, pagerinti bendrą savijautą ir susigrąžinti darbingumą. Pajutus menstruacinį skausmą, galima šildyti apatinę pilvo dalį, gerti ramunėlių, melisų, šalavijų, pipirmėčių, imbierų, pankolių arbatų. Skausmą malšina ir fizinis aktyvumas, ypač aerobiniai pratimai. Praktikuojančioms jogą menstruacinio kraujavimo dienomis nerekomenduojama stovėsena ant galvos ir žvakės padėtis, – atskleidžia pašnekovė. – Kadangi dismenorėja susijusi su prostaglandinų gamyba, efektyviausiai skausmą malšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: ibuprofenas, naproksenas ir kt. Gali padėti acetaminofenas (paracetamolis) ir kiti nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai. Juos galima vartoti geriamųjų tablečių pavidalu. Jeigu skausmo metu pykina, galima vartoti medikamentines žvakutes į tiesiąją žarną.“
Prof. dr. L. Maleckienė pabrėžia, kad svarbu nelaukti, kol skausmas taps intensyvus. Vertėtų skausmą malšinančius medikamentus pradėti vartoti nuo mėnesinių pradžios arba vos tik pajutus skausmą. Vaistus vartoti reikėtų dvi tris paras arba tiek laiko, kiek trunka varginantis skausmas.
Kai skausmas per stiprus
Kartais mėnesinių skausmai būna itin stiprūs ir kiekvieną mėnesį sutrikdo moters kasdienybę. Ką daryti tokiu atveju? Pasak gydytojos, jei mėnesinių skausmas yra intensyvus ir vargina beveik kiekvieno menstruacinio ciklo metu, o nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai nepadeda, rekomenduojama kreiptis į ginekologą.
„Atlikęs ginekologinį tyrimą, gydytojas rekomenduos, kaip palengvinti dismenorėjos simptomus. Kartais pakanka tik padidinti skausmo malšinamųjų dozę ar pakeisti vartojamą preparatą. Tačiau konsultacijos metu gali būti nustatytos ir ginekologinės ligos, galinčios būti menstruacijų skausmo priežastimi, – atskleidžia pašnekovė. – Viena dažniausių ginekologinių ligų, pasireiškiančių pilvo skausmu, yra endometriozė, kurią galima gana efektyviai gydyti. Skausmą mėnesinių metu, lydimą gausaus kraujavimo, gali sukelti ir gerybiniai gimdos augliai – miomos. Miomų gydymas daugiausia priklauso nuo auglio vietos ir dydžio. Atsižvelgiant į moters amžių, rekomenduojamas arba medikamentinis, arba chirurginis gydymas.“
Gydytoja paaiškina, kad kai kuriais atvejais mėnesinių skausmas gali būti susijęs su anksčiau atliktomis ginekologinėmis operacijomis. Jei nenustatoma su dismenorėja susijusių ligų, gali būti rekomenduojama vartoti ovuliaciją slopinančius medikamentus, pavyzdžiui, hormoninius kontraceptikus.
Paketai ar taurelės?
Šiandien gausu menstruacijoms skirtų higienos priemonių naujovių. Galima įsigyti ne tik įprastų higieninių paketų ar tamponų, bet ir taurelių, menstruacinių kelnaičių, įklotų su anijonų juostele, leidžiančia išvengti bakterijų dauginimosi. Vis dėlto, kurios higienos priemonės palankiausios sveikatai?
Prof. dr. L. Maleckienės teigimu, esant išties dideliam menstruacijų higienai skirtų priemonių pasirinkimui, kiekviena moteris turi galimybę išbandyti skirtingus būdus ir išsirinkti sau tinkamiausią.
„Vienkartinės higienos priemonės, žinoma, yra patogios naudoti. Tačiau daugkartinio naudojimo yra tvaresnės ir draugiškesnės gamtai. Negaliu pasakyti, kuri palankiausia sveikatai, nes visos kokybiškos ir tinkamai naudojamos priemonės yra saugios, – sako ji. – Menstruacijų higienos priemonių pasirinkimas turėtų būti individualus ir atitinkantis moters galimybes ir poreikius.“
Pasak gydytojos, higieniniai paketai ir įklotai yra dažniausiai naudojama priemonė menstruacijų metu. Tačiau, priklausomai nuo kokybės, jie gali turėti ir nepageidaujamos įtakos sveikatai.
„Konsultuojant pacientes neretai tenka stebėti higieninių įklotų sukeltą alerginį išorinių lytinių organų odos uždegimą. Norint išvengti šio sveikatos sutrikimo, pirmenybę reikėtų teikti kuo natūralesnės sudėties ekologiškoms priemonėms, o įklotus naudoti tik menstruacijų kraujui sugerti, – akcentuoja ji. – Pastebiu, kad tvarų gyvenimo būdą propaguojančios pacientės menstruacinio kraujavimo dienomis neretai renkasi anksčiau moterų dažniausiai naudotą būdą – medvilninę vatą. Daugėja naudojančių menstruacines taureles. Per darbo praktiką teko pastebėti atvejų, kad paauglės ir lytinių santykių dar neturėjusios merginos naudoja menstruacines taureles ir makšties tamponus. Turiu perspėti, kad naudojant šias priemones gali būti pažeidžiama mergystės plėvė.“
Naujausi komentarai