Avarija Černobylyje labiausiai pakenkė Vakarų Lietuvai

Gali atsirasti vėlai

Černobylio AE avarija įvyko 1986 m., tačiau iki šiol nebuvo įrodymais pagrįsto avarijos padarinių Lietuvai įvertinimo. Tebesklando niekuo nepagrįsti teiginiai, kad Lietuvoje daugėja onkologinių ligų ir net mirčių dėl Černobylio AE avarijos poveikio. NVI atliktas didelės apimties retrospektyvinis epidemiologinis tyrimas pateikia moksliškai pagrįstus duomenis.

Tyrimą atlikę NVI mokslininkai nustatė, kuriuos Lietuvos regionus labiausiai paveikė ši avarija.

„Įvairių veiksnių kancerogeniniam poveikiui įvertinti reikia ilgalaikio stebėjimo. Pavyzdžiui, piktybine mezotelioma, kurios išsivystymas siejamas su asbesto poveikiu, galima susirgti praėjus 30–50 metų nuo pirminio kontakto. Taigi, dabar praėjo pakankamai laiko po Černobylio avarijos, kad galėtume kalbėti apie padarinių sveikatai įvertinimą. Vykdant tyrimą buvo išnagrinėta avarijos likvidavimo darbuose dalyvavusių asmenų sergamumo piktybiniais navikais rizika ir mirštamumo dėl įvairių mirties priežasčių rizika. Kaip ypač vertingą tyrimo dalį noriu pažymėti individualių ir kolektyvinių, regionams būdingų Lietuvos vaikų ir paauglių skydliaukės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozių rekonstrukciją naudojant radionuklidų aktyvumo matavimus pieno, žolės ir kituose mėginiuose, paimtuose netrukus po avarijos visoje Lietuvos teritorijoje. Ši dalis atlikta bendradarbiaujant su Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (Lionas, Prancūzija) mokslininkais“, – sako NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos ir Vėžio registro vadovė doc. dr. Giedrė Smailytė.

Matavo visuose rajonuose

Išsamiau apie tyrimą papasakojo NVI tyrėja gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė.

– NVI mokslininkai atliko išsamią turimų ir naujai surinktų duomenų analizę. Pradėkime nuo Lietuvos žemėlapio. Kurie mūsų šalies regionai iš tiesų nukentėjo labiausiai?

– Radioaktyvaus jodo matavimai pirmą dieną po avarijos parodė, kad jo koncentracija ore buvo 10 kartų didesnė už įprastą. Orai lėmė skirtingą Lietuvos regionų apšvitą dėl radioaktyviųjų iškritų. Tiesiogiai natrio jodido (131I) aktyvumas vaikų skydliaukėse po Černobylio atominės elektrinės avarijos Lietuvoje nebuvo matuotas. Tačiau buvo atlikti radiologiniu požiūriu svarbūs bandiniai – ganyklų žolės ir pieno taršos 131I matavimai visuose Lietuvos rajonuose. Taip pat buvo įvertintos vidutinės jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozės vaikų skydliaukėms ir jų kitimo ribos visoje Lietuvos teritorijoje pagal 1989 m. administracinį skirstymą (44 rajonai ir 11 miestų) pagal taršos laipsnį. Priklausomai nuo taršos regiono, išmatuotos dozės vaikų skydliaukėse svyravo nuo maksimalios 272,9 mSv (milisivertų – SI sistemos vienetų jonizuojančiojo spinduliavimo lygiavertei dozei matuoti – red. past.) vertės Vakarų Lietuvoje: Palangos mieste, Klaipėdos mieste ir rajone. Mažesnės dozės Marijampolės, Druskininkų, Neringos, Varėnos, Tauragės ir Pagėgių apylinkėse. Atitinkamai minimalios vertės – 1,5 mSv – Šiaurės Lietuvoje.

Rita Steponavičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip suprasti teiginį „nukentėjo“ – pakenkė gyventojams, buvusiems atvirame lauke? Ar taip pat pakenkė gyventojams, kurie buvo namuose?

– Prabėgus 38 metams, retrospektyviai įvertinti, kas tuo metu buvo namuose, lauke ar išvykęs, neįmanoma, tai žino tik patys piliečiai. Kaip patį nemaloniausią faktą noriu priminti, kad tuo metu visa informacija buvo slepiama arba pateikiama klaidingai, tai dar labiau įjautrina mūsų visuomenę. Todėl ir buvo pasitelkti visi įmanomi objektyvūs tyrimo būdai, siekiant išanalizuoti Černobylio AE avarijos taršos poveikį. Juolab kad šio tyrimo metu buvo analizuojamas radioaktyvaus jodo poveikis žmonių sveikatai.

Noriu pacituoti atlikto tarptautinio daugiacentrio tyrimo rezultatus, kad pagal užterštumo lygį Lietuva pateko į tą pačią grupę, kaip ir vakarinė Baltarusijos dalis (Gardino ir Minsko sritys), Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Moldova, Rumunija, Rusijos Federacijos Kalugos sritis, Slovakija, Slovėnija ir didžioji dalis Ukrainos (be labiausiai užterštų teritorijų). Lietuvos atveju apskaičiuota jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio priskiriamoji dalis (angl. attributable fractions), leidžianti prognozuoti sergamumą skydliaukės vėžiu, buvo apie 1,26 proc. iki 2065 m. visose amžiaus grupėse, taip pat siekė iki 2,14 proc. poveikio avarijos metu jaunesniems nei 15 metų asmenims.

Vaikai paveikiami stipriau

– Kas pasakytina apie jonizuojančiosios spinduliuotės dozes? Gauta vienkartinė dozė pakenkia iš karto ar turi ilgalaikį poveikį? Jeigu Vakarų Lietuva gavo didesnių dozių, ar ir sergamumas vėžiu ten turėtų būti didesnis?

– Būtent atliekant šį tyrimą ir buvo susietos dozės su gyvenamąja vieta ir žmogaus amžiumi avarijos metu. Rezultatas – įžvelgtos didesnės rizikos sirgti skydliaukės vėžiu tendencijos. Tačiau neskubėkime vertinti vienareikšmiškai, juk ir kiti rizikos veiksniai yra svarbūs piktybinių navikų atsiradimui. Neatmeskime ir perteklinės diagnostikos efekto. Jonizuojančiosios apšvitos pakenkimai priklauso ne tik nuo dozės dydžio, bet ir intensyvumo, poveikio trukmės, jie išlieka visą gyvenimą.

Jonizuojančiosios apšvitos pakenkimai priklauso ne tik nuo dozės dydžio, bet ir intensyvumo, poveikio trukmės, jie išlieka visą gyvenimą.

– Jonizuojančioji spinduliuotė skirtingai veikia suaugusius žmones ir vaikus. Kuriems organams ji pakenkia?

– Vaikai ir jauno amžiaus žmonės jonizuojančiosios spinduliuotės paveikiami stipriau. Jonizuojančioji spinduliuotė paveikia visą biologinę sistemą, t. y. organizmą, tik vienos jo dalys yra daugiau, pavyzdžiui, kraujodaros sistema, ar mažiau, pavyzdžiui, nervinės ląstelės, jautrios poveikiui.

– Kokį poveikį sveikatai, kitų ligų atsiradimui turi jonizuojančioji spinduliuotė?

– Šis tyrimas atkreipė dėmesį, kad jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti žalingų poveikių, tačiau labai noriu akcentuoti, kad žmonija jonizuojančiąją spinduliuotę medicinoje naudoja diagnostikos ir gydymo tikslais. Ar galėtume nors vieną dieną šiuolaikinėje medicinoje išsiversti be rentgeno tyrimų, kompiuterinės tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir t. t. Kaip, beje, ir be spindulinės terapijos taikymo vėžiui gydyti. Pati esu gydytoja radioterapeutė. Atsakant į šį klausimą reikia labiausiai akcentuoti ir pasistengti labai suprantamai išaiškinti, kad jonizuojančioji spinduliuotė labai svarbi medicinoje (kaip, beje, ir kitose pramonės šakose, buityje), tačiau sąlytis su ja turi būti atsakingas. Noriu kaip avanso paprašyti visuomenės labiau pasikliauti medikais.

Objektas: pasak G. Smailytės, praėjo pakankamai laiko po Černobylio AE avarijos, kad galėtume kalbėti apie padarinių sveikatai įvertinimą. / NVI nuotr.

Išaugo ligų rizika

– Ką galima pasakyti apie avarijos likviduotojų tolesnį gyvenimą? Dirbdami avarijos židinyje, jie, be abejo, gavo žymiai didesnių dozių.

– Avarijos likvidavimo darbus vykdė apie 17 tūkst. Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų. Didžiausią dalį Baltijos šalių likviduotojų sudarė lietuviai (apie 7 tūkst., tiksliau – 6 917). Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbus žmonės vykdė nuo vieno iki penkių mėnesių. Vidutinė vieno likviduotojo patirta jonizuojančios spinduliuotės apšvitos dozė siekė 100 mGy (miligrėjų – red. past.). Mūsų tyrimo duomenimis, didžiausią apšvitą patyrusių likviduotojų grupei nustatytas sergamumo skydliaukės, galvos smegenų piktybiniais navikais ir leukemija padidėjimas. Taip pat nustatytas mirštamumo nuo onkologinių, kraujotakos sistemos, tuberkuliozės ir smegenų kraujagyslių ligų rizikos padidėjimas.

Šio tyrimo metu buvo analizuojamas radioaktyvaus jodo poveikis žmonių sveikatai.

– Dabar visai šalia Lietuvos – Astravo AE. Ką reikia žinoti gyventojams galimos avarijos atveju?

– Išsamios rekomendacijos pateiktos civilinės saugos specialistų ir daugiau informacijos galima rasti lt72.lt/kaip-elgtis-jei-ivyktu-avarija-atomineje-elektrineje.

Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad išanalizavę buvusių avarijų padarinius galime daug išmokti. Pirmiausia ir svarbiausia yra informacijos pateikimas: laiku, išsamiai, nesudėtingai, kad visi numatyti veiksmai vyktų sklandžiai. Pasitikėti pareigūnais, kurie yra atsakingi, ir koordinuotai, be perteklinio nerimo vykdyti visus veiksmus. Kalio jodido tabletės buvo ir yra išrašytos ir galima jų įsigyti, bet pradėti jas vartoti reikėtų tada, kai toks nurodymas būtų duotas.

Papildomai galime atkreipti dėmesį į būtinybę užtikrinti duomenų kaupimą ir saugojimą. Kad šis atliktas darbas neapdulkėtų, reikėtų toliau domėtis, analizuoti žmonių, paveiktų jonizuojančiąja spinduliuote, ilgalaikius sveikatos padarinius. Didesnių darbų, apimančių visos Respublikos piliečius, mano manymu, šiuo metu Lietuvoje trūksta.