Pereina įprastas stadijas

Pacientai, išgirdę onkologinės ligos diagnozę, paprastai patiria didelį šoką.

„Tai visiškai natūrali pirmoji reakcija. Sužinoti apie ligą yra baisu, galvoje ima suktis įvairiausi scenarijai. Šokas pereina visas įprastas stadijas: tai neigimas, pyktis, kaltųjų paieškos, savigrauža“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojas chirurgas Justas Kuliavas.

Kad vėžio gydymas būtų sėkmingesnis, svarbu nuodugniai ištirti kiekvieną pacientą, įvertinti jo būklę, ligos stadiją ir paskirti individualią gydymo taktiką.

Mediko teigimu, NVC gydytojai lydi pacientą visame gydymo kelyje: siūlomos psichologo konsultacijos, patariama, kaip nukreipti įkyrias mintis, tvarkytis su stresu ir nusiteikti gydymui.

Užvaldo organizmą tyliai

Kasos ir kepenų vėžys turi vieną panašumą – jie abu vadinami tyliaisiais, t. y. specifinių simptomų nėra, vėžys atsėlina nepastebimai, o kai aptinkamas, paprastai jau būna gerokai išplitęs.

J. Kuliavas sako, kad itin agresyvus yra kasos vėžys – apie 80 proc. ligos atvejų diagnozuojama jau pažengusios stadijos. Pasiekus šią stadiją, penkerius metus išgyvena vos keli procentai, vidutinis išgyvenamumas – metai. Kepenų vėžio statistika geresnė – diagnozavus išplitusį vėžį, penkerius metus išgyvena 3 proc. pacientų, o ankstyvos stadijos išgyvenamumas siekia apie 70 proc.

Kasos vėžio agresyvumą pabrėžia ir NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė: „Iš visų virškinimo trakto onkologinių ligų kasos vėžys pagal susirgimų dažnumą yra trečias – po storosios žarnos ir skrandžio vėžio. Vertinant mirštamumo statistiką, kasos vėžio ji yra negailestingiausia. Tačiau gydymo galimybės plečiasi, taigi ir pacientų išgyvenamumo rodikliai gerėja.“

Anot gydytojų, kasos vėžys dažniau nustatomas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems. Tačiau būna, kad gydyti tenka ir jaunesnio amžiaus pacientus.

Edita Baltruškevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Gali pagelsti per naktį

Kasos ir kepenų vėžys yra slaptos eigos, todėl bene vienintelis patikimas būdas aptikti ligą, anot chirurgo J. Kuliavo, yra reguliari diagnostika. Svarbūs ne tik įprastiniai kraujo ar šlapimo tyrimai, vizitai pas kardiologą ar urologą. Reikėtų nepamiršti ir kitų organų: skrandžio, storosios žarnos, kasos, kepenų – apžiūros. Tuomet atliekami echoskopijos, magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos tyrimai.

Kaip ir daugeliui onkologinių ligų, ankstyvi kasos ar kepenų vėžio simptomai nėra specifiniai, todėl savistaba ir atsakomybė už savo sveikatą yra svarbiausia.

„Nereikėtų numoti ranka, jeigu pradedame jaustis neįprastai: atsiranda nevirškinimo jausmas, diskomfortas, nugaros skausmai, o pažengusios ligos atveju dėl nepaaiškinamos priežasties gali kristi svoris, ligonis gali jausti išsekimą, nuovargį, deginantį skausmą viršutinėje pilvo dalyje, prarasti apetitą“, – įspėja chirurgas.

Gydytojas pamini ir geltą – ji būdinga kasos vėžiui. Kaip aiškina J. Kuliavas, paprastai tulžis iš kepenų per kasos galvą lataku nuteka į dvylikapirštę žarną, o kai kasoje atsiranda navikas, pakanka net ir nediduko 1,5 cm darinio, kad užspaustų tulžies lataką.

„Tas procesas staigus – žmogus tiesiog per naktį gali pagelsti“, – atkreipia dėmesį gydytojas ir priduria, kad gelta ne visada gali pasireikšti – viskas priklauso nuo to, kurioje kasos dalyje yra navikas.

Iš visų virškinimo trakto onkologinių ligų kasos vėžys pagal susirgimų dažnumą yra trečias – po storosios žarnos ir skrandžio vėžio.

Laukia nuodugnūs tyrimai

Kasos ar kepenų vėžio diagnozę išgirdęs pacientas turėtų nusiteikti, kad reikės atlikti nuodugnius tyrimus. Anot gydytojo chirurgo, jų reikia tam, kad NVC specialistai susidarytų visą ligos paveikslą: kokia vėžio stadija, kur ir kiek jis išplitęs, kokia jo biologija.

„Tiriame ne tik kepenis ar kasą, bet ir plaučius, krūtinę, kartais – skrandį. Tik įvertinę visus tyrimus, galėsime taikyti optimalų gydymą“, – proceso eigą aiškina J. Kuliavas.

Paciento tyrimų rezultatus aptaria daugiadalykė komanda. Ją sudaro chirurgas, chemoterapeutas, radioterapeutas ir radiologas. Prireikus įtraukiama ir kitų sričių specialistų.

Įvertinusi paciento būklę, amžių, gretutines ligas, onkologinės ligos stadiją, gydytojų komanda nusprendžia, kokį gydymą taikyti.

Operacija ir chemoterapija

E. Baltruškevičienė teigia, kad dėl ligos pobūdžio ir agresyvumo kasos vėžys visuomet gydomas kompleksiškai, t. y. net ir ankstyvoje stadijoje, kai navikas nedidelis, be chirurginio gydymo, visuomet taikomas ir papildomas sisteminis medikamentinis gydymas, t. y. profilaktinė chemoterapija.

„Agresyvumas pasireiškia tuo, kad pavienės vėžio ląstelės gali cirkuliuoti kraujyje, nukeliauti į kitus organus ir ten suformuoti metastazes. Tyrimais įrodyta, kad tokia profilaktinė chemoterapija gerokai sumažina ligos atsinaujinimą ir pailgina pacientų išgyvenamumą“, – aiškina E. Baltruškevičienė.

J. Kuliavas priduria, kad tiek kasos, tiek kepenų vėžio pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis, t. y. atliekama operacija: „Diagnozavus pirminės stadijos ligą, galimybės pasveikti yra gana geros. Mūsų tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą, kad visa gydytojų komanda pasiektų kuo geresnių gydymo rezultatų.“

Anot gydytojos chemoterapeutės, kai navikas yra didelis, susijęs su šalia esančiais nervais ir kraujagyslėmis, pacientas siunčiamas į priešoperacinę chemoterapiją – ja siekiama sumažinti naviką, kad būtų galima išoperuoti. Toks sisteminis gydymas trunka 3 arba 6 mėnesius (atvykstama kas dvi savaites susilašinti į veną vaistų), gydymo metu atliekami kontroliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar navikas pakankamai sumažėjęs.

Dar vienas chemoterapijos taikymo variantas – kai chirurginis gydymas neįmanomas, nes navikas labai didelis arba nustatomos metastazės.

„Išplitusios ligos atveju medikamentinis gydymas taikomas visą gyvenimą, siekiant sustabdyti ligos plitimą, sumažinti navikinius darinius ir jų sukeliamus simptomus. Išskiriamos kelios medikamentinio gydymo rūšys: chemoterapija, biologinė terapija (kai paveikiami specifiniai naviko ląstelei būdingi taikiniai, ligai įtaką darantys genų pokyčiai) ir imunoterapija (kai kovoti prieš vėžį suaktyvinama paciento imuninė sistema). Nepaisant intensyvių tyrinėjimų kasos vėžio srityje, mažai inovatyvių vaistų pasiteisino – dažniausiai naudojami chemoterapijos deriniai“, – pasakoja E. Baltruškevičienė.

Ji priduria: kasos vėžys išskirtinis ir tuo, kad navike gausu jungiamojo audinio, mažai kraujagyslių, todėl vaistai sunkiau patenka į naviko ląsteles.

„Todėl kasos vėžiui gydyti dažnai naudojamos liposominės vaisto formos, kai vaisto molekulės įvelkamos į specialias pūsleles, kurios leidžia vaistui lengviau patekti į naviko ląsteles“, – gydymo specifiką aiškina chemoterapeutė.

Justas Kuliavas / Asmeninio archyvo nuotr.

Dažniausių genų tyrimas

Pasakodama apie kepenų vėžį, E. Baltruškevičienė pabrėžia, kad jis yra dviejų rūšių: kilęs iš kepenų ląstelių (hepatoceliulinė karcinoma HCC) arba iš tulžies latakų (cholangiokarcinoma). HCC kepenų vėžys yra dažniausias, jis paprastai išsivysto po kepenų cirozės ar persirgus hepatitu B, C.

„Nustačius hepatoceliulinę karcinomą visuomet siekiama taikyti vietinius gydymo metodus: išoperuoti, abliuoti – naviką naikinti paveikiant karščiu, šalčiu ar kitomis bangomis, embolizuoti – užkišti naviką maitinančias kraujagysles arba į jas suleisti chemopreparatų. Jei kepenų vėžys išplitęs, vietiniai gydymo metodai keičiami medikamentiniu gydymu. Verta paminėti, kad HCC chemoterapijai nejautri, jai gydyti naudojami inovatyvūs taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistai“, – aiškina specialistė.

Tiriame ne tik kepenis ar kasą, bet ir plaučius, krūtinę, kartais – skrandį. Tik įvertinę visus tyrimus, galėsime taikyti optimalų gydymą.

Anot jos, cholangiokarcinoma yra labai agresyvi, kaip ir kasos vėžys. Šiuo atveju pacientas operuojamas retai, nes paprastai navikai būna dideli, todėl dažniausiai taikoma chemoterapija, kuri, esant galimybei, derinama su imunoterapija (ji šiuo metu Lietuvoje nekompensuojama).

„Cholangiokarcinomos atveju labai svarbi genetinė diagnostika, kai ištiriami genų pokyčiai, kuriuos būtų galima paveikti inovatyviais vaistais. Svarbu paminėti, kad nuo vasario dažniausių navikuose randamų genų pokyčių tyrimas Lietuvoje yra kompensuojamas. Tai atvėrė galimybę žymiai tiksliau ir greičiau nustatyti reikšmingų pokyčių ir pritaikyti personalizuotą, pacientų genų pokyčiams skirtą gydymą“, – pažymi E. Baltruškevičienė.

Laikas prieš operaciją

Gydytojas chirurgas J. Kuliavas yra atlikęs apie 50 kasos vėžio operacijų. Sudėtinga kasos operacija gali trukti 3–6 valandas. Kepenų, priklausomai nuo sudėtingumo, paciento svorio, naviko vietos, – nuo 40 minučių iki 4–5 valandų.

„Mes operuojame ir trečios stadijos kasos vėžį“, – aiškina J. Kuliavas.

Paprastai kasos vėžiui taikoma atvira operacija. Kitas būdas – minimaliai invazinė chirurgija (laparoskopija). Pasak gydytojo chirurgo, šis būdas labiau tinka kepenų vėžiui gydyti. Paprastai gydytojų komanda renkasi metodą, geriausią pacientui pagal jo būklę.

J. Kuliavas itin pabrėžia laiką prieš operaciją: „Šis laikotarpis svarbus ir pacientas dėl savęs turėtų šiek tiek padirbėti, t. y. pagerinti savo būklę. Svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir sureguliuoti gretutines ligas, pagal galimybes padidinti fizinį aktyvumą, mesti rūkyti, mažiau vartoti kaloringų produktų ir pan. Gali atrodyti, kad neprasminga, tačiau net ir nedideli pokyčiai sumažina galimų komplikacijų riziką.“

Sumažina vėžio riziką

Abu NVC gydytojai tvirtina, kad dažniausi kasos vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio, kaloringo ir riebaus maisto vartojimas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka. Ypač pavojingas yra kasos uždegimas – pankreatitas, kuriuo, anot dr. E. Baltruškevičienės, dažnai suserga alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės. Lėtinis pankreatitas yra vienas iš kasos vėžio rizikos veiksnių.

„Jei žmogus serga kasos uždegimu, reikėtų atidžiau stebėti šį organą, dažniau tirtis. Lygiai taip pat ir dėl kepenų vėžio – jei asmuo serga kepenų ciroze, virusiniu hepatitu B ar C, derėtų būti atidesniam, labiau rūpintis savo kepenimis, jų ligų diagnostika“, – rekomenduoja J. Kuliavas.

Šaltiniuose nurodoma, kad tikimybė genetiškai perduoti riziką susirgti šių rūšių vėžiu yra 5–10 proc. Tačiau bene efektyviausia šių ligų prevencija yra tinkamas gyvenimo būdas ir mityba.

„Reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, padidinti fizinį aktyvumą, sutvarkyti mitybą, kad joje būtų gausu daržovių, skaidulinio maisto, – visa tai sumažina riziką susirgti vėžiu. Taigi pirmas žingsnis – prevencija, o antras – diagnostika, nepriklausomai nuo to, ar sergate lėtinėmis ligomis, ar ne, – akcentuoja E. Baltruškevičienė. – Jeigu jaučiami nemalonūs simptomai, nereikėtų patiems ieškoti galimos priežasties. Geriau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs tyrimus ir prireikus nusiųs pas kitus specialistus. Geriau ankstyvi tyrimai nei vėlyvas ir sudėtingas gydymas.“

Pašnekovės teigimu, nors kasos vėžys tyrinėjamas, ieškoma vaistų, tačiau tokių, kurie pakeistų dabartinį gydymą, kol kas nėra. Todėl itin svarbūs klinikiniai tyrimai, nes agresyviu vėžiu sergančiam ligoniui jie suteikia galimybę gauti inovatyvų gydymą, kuris gali būti sėkmingas. Be to, klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantys pacientai yra nuolat stebimi, dažniau atliekami tyrimai.

„Svarbiausia yra prevencija, diagnostika, o jei išgirstama onkologinės ligos diagnozė, reikėtų pasitikėti gydytojais, klausyti jų rekomendacijų, nebijoti klausti, bendrauti ir atsigręžti į save. Nors kasos ir kepenų vėžys yra agresyvios ligos, vis atsiranda naujų galimybių jas gydyti“, – pastebi E. Baltruškevičienė.