Ar pavyks sumažinti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių?

Dažnai galima išvengti

Kas dvi valandas nuo ŠKL Lietuvoje miršta penki žmonės. Per metus dėl to netenkame 23 tūkst. šalies gyventojų. Mirštamumas nuo ŠKL Lietuvoje sudaro 48,2 proc. visų mirties atvejų. Specialistai teigia, kad iki 2030 m. įmanoma net pusės tokių mirčių išvengti, o pacientų išgyvenamumą pailginti 20 proc. Tokie tikslai užsibrėžti šiemet paskelbtoje 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programoje. Tačiau kaip tai pasiekti? Apie tai diskutuota praėjusią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra ne tik trumpiausia Europoje, bet ir beveik nesiskiria nuo Rusijos ar Baltarusijos vyrų.

Didžiausia problema – dalis pacientų nesilaiko susitarimų su savo gydytoju, nesilaiko gydymo režimo.

Pasak jos, pagal mirštamumą nuo ŠKL, pandemija nubloškė Lietuvą 5–10 metų atgal – mirštamumas nuo šių ligų vėl auga. „Per pastaruosius dešimt metų statistika buvo pagerėjusi, kai dėl pagerėjusio tam tikrų medikamentų kompensavimo mes pradėjome matyti nedidelius teigiamus pokyčius sergamumo ir mirštamumo nuo ŠKL statistikoje. Deja, COVID-19 pandemija viską nubloškė atgal. Nepaisant to, kad miokardo infarkto klasterių sistema veikia puikiai, ūmioje situacijoje pagalba suteikiama laiku ir vietoje, nepaisant to, kad nuo 2005 m. Lietuvoje veikia ŠKL didelės rizikos prevencinė programa. Matydami šiuos rezultatus, esame sunerimę“, – teigė O.Gustienė.

Pasak jos, reikia ieškoti būdų, kaip tai pakeisti.

Olivija Gustienė

Nesumažino blogojo cholesterolio

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo ŠKL būtų galima išvengti, jei žmonės šalintų pagrindinius rizikos veiksnius: pakeistų mitybą, būtų fiziškai aktyvūs, atsisakytų žalingų įpročių, stebėtų mažo tankio lipoproteinų (arba blogojo) cholesterolio kiekį kraujyje, ir, jei reikia, jį efektyviai koreguotų.

O.Gustienė pabrėžė, kad ŠKL – ne vien vyrų problema: „Tiesa, vyrai išemine širdies liga pradeda sirgti anksčiau nei moterys, kurios dažniau suserga pomenopauziniu laikotarpiu.“

Ji ragino pasvarstyti, kodėl, socialine visuomenės struktūra būdami panašūs į kitas ES šalis, taip drastiškai skiriamės pagal aterosklerotines ŠKL.

„Vaisius ir daržoves valgome panašiai kaip kitose ES šalyse, nerūkome daugiau nei kitose ES šalyse, vidutinis alkoholio suvartojimas taip pat nedaug skiriasi. Tačiau drastiškai skiriamės vienu svarbiausiu veiksniu vystytis ŠKL – blogojo cholesterolio koncentracija. Net pacientams po miokardo infarkto, stentavimo, aortos ir vainikinių jungčių operacijų mes nesugebame koreguoti cholesterolio koncentracijos, kas lemia kartotinius įvykius, kartotinius miokardo infarktus“, – profesorės žodžiais, dėl to žymiai sutrumpėja šių pacientų gyvenimo trukmė.

Tai, kad Lietuvoje blogojo cholesterolio kiekis kontroliuojamas labai prastai, rodo ir tyrimai. Tarptautinis daugelyje Europos šalių vykdytas registras parodė, kad net 90 proc. Lietuvos pacientų nesumažino blogojo cholesterolio koncentracijos kaip privalu, kad aterosklerozė neprogresuotų. Palyginti su kitomis šalimis, tai buvo patys blogiausi rezultatai.

Pasak Kauno klinikų šeimos gydytojo docento Gedimino Urbono, tam, kad cholesterolį pavyktų kontroliuoti geriau, šiuo metu yra koreguojama 2005 m. Lietuvoje pradėta vykdyti ŠKL prevencijos programa. Ją pataisius, pagal šią programą dirbantys gydytojai bus skatinami aktyviai aiškintis, kurių žmonių blogojo cholesterolio koncentracija išskirtinai didelė, ir siekti ją koreguoti.

„Tikimės, kad greitu laiku šios programos centrinis rodiklis, rodantis didesnę tikimybę kai kuriems žmonėms sirgti ŠKL, bus būtent blogojo cholesterolio kiekis. Žinoma, kartu bus vertinami ir kiti rizikos veiksniai“, – vylėsi docentas.

Pagundos, kurios mus atveda iki infarkto: riebiai valgyti, mažai judėti, daug rūkyti, daug gerti. Tai yra pagundos gyventi komfortišką, bet nesveiką gyvenimą.

Be to, tikimasi, kad gydytojai bus suinteresuoti dirbti šį darbą, nes už pasiektus rezultatus bus skatinami finansiškai.

Galimas geras rezultatas

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto direktorės profesorės Gintarės Šakalytės, Lietuvos gyventojams dažnai nustatomas ne tik padidėjęs blogasis cholesterolis, bet ir aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas. Profesorės teigimu, nerimą kelia tai, kad šie skaičiai nesikeičia. „To paties didelio procento žmonių rizikos veiksnių rodikliai yra dideli ir metai iš metų nemažėja. Esame labai didelės ŠKL rizikos šalis, tačiau mūsų veiksmai yra iš dalies chaotiški ir ne visada siekiantys tikslo. Jei, tarkime, arterinę hipertenziją mes iš dalies pažabojome, tokių rizikos veiksnių kaip dislipidemijos (padidėjusios blogojo cholesterolio koncentracijos kraujyje – red. past.) kontroliavimo pasiekimai, deja, yra riboti ar net gėdingi. Mūsų pacientai, persirgę miokardo infarktu, blogiausiai ES pasiekia šių rizikos veiksnių mažinimo tikslus“, – teigė gydytoja kardiologė.

Ji pabrėžė, kad problemos įsigyti vaistų nėra – dauguma vaistų, skiriamų ŠKL rizikos veiksniams koreguoti, kompensuojami. Profesorė abejojo, ar per artimiausius dešimt metų ŠKL bus išstumtos iš pirmosios vietos pagal mirčių priežastis. „Tačiau, jeigu mes išsaugosime pacientų gyvybes arba nutolinsime grėsmingas situacijas, bus pasiektas didžiulis rezultatas“, – atkreipė dėmesį G.Šakalytė.

Išskyrė tris veiksnius

Santaros klinikų gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė pabrėžė: pirmiausia labai svarbu nustatyti, kuriems pacientams yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, o tada jį mažinti.

„Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis aterosklerozės vystymosi veiksnys yra padidėjusi blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje, ypač jeigu vyksta uždegimas. Pagal PSO, aterosklerozės sukeltų ŠKL galima išvengti koreguojant vos tris rizikos veiksnius: padidėjusį arterinį kraujospūdį, padidėjusią blogojo cholesterolio (riebalų) koncentraciją ir atsisakius rūkymo. Taip galima sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo ŠKL apie 80 proc.

Ji priminė, kad Lietuvoje vykdoma didelės rizikos ŠKL pirminės prevencijos programa, skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Dalyvaujantieji programoje tiriami dėl ŠKL rizikos veiksnių. „Pagal programos duomenis, net 90 proc. sveikų žmonių cholesterolio, ypač – blogojo cholesterolio, koncentracija yra padidėjusi. Jei blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje yra labai padidėjusi, vien dieta jos sumažinti nepavyks – prireiks ir vaistų. Vis dėlto nepakanka cholesterolio mažinti vien statinais, nes daliai pacientų cholesterolio koncentracija kraujyje net ir juos vartojant išlieka didelė“, – J.Badarienės teigimu, tokius pacientus reikia gydyti vaistų deriniais ir naujausiais vaistais.

Pasak jos, tyrimais, kuriuose dalyvavo per 100 tūkst. pacientų, buvo įrodyta, kad, sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje bent 1 mlmol/l, pirmojo ŠKL įvykio (infarkto, priešinfarktinės būklės rizikos, poreikio išplėsti vainikines arterijas) atsiradimą ir mirštamumą nuo šių ligų galima sumažinti 22 proc.

„Taigi, ŠKL tikrai galima išvengti. Ir kai iš žiniasklaidos girdžiu, kad nuo ŠKL mirė žinomas žmogus, visada pagalvoju: ar jis buvo pas gydytoją, ar pasitikrino dėl pagrindinių rizikos veiksnių?“ – svarstė J.Badarienė.

Jolita Badarienė

Jos teigimu, jei žmogus neturi antsvorio, yra lieknas, sportuoja, sveikai maitinasi, neturi žalingų įpročių ir neturi genetinio polinkio sirgti ŠKL, nuo šių ligų jis neturėtų mirti. Jei turi antsvorio – pagal tam tikrą formulę galima apskaičiuoti jo riziką sirgti minėtomis ligomis.

„Europos kardiologų draugija yra išleidusi tam tikras lenteles, kuriomis remiantis galime apskaičiuoti antsvorio turinčio žmogaus riziką susirgti ir net numirti nuo ŠKL. Remdamiesi tomis lentelėmis, mes aiškiai žinome, kada pradėti antsvorio turinčio žmogaus gydymą“, – antsvorį kaip vieną rizikos veiksnių sirgti ŠKL išskyrė J.Badarienė.

Ji pabrėžė, kad, norint išvengti daugelio ŠKL rizikos veiksnių, sveika gyvensena turėtų būti ugdoma nuo pat gimimo.

„Fizinis aktyvumas, geri mitybos įpročiai, darbo ir poilsio režimas turi būti neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Bėgant metams, žmogui senstant, rizikos veiksnių daugėja, didėja kiti parametrai: kraujospūdis, cholesterolio koncentracija. Juos sumažinus – mažiname mirštamumą, tai įrodyta. Žinoma, žmogus turi ir nerūkyti“, – priminė docentė.

Turėtų atpažinti pirmasis

Konferencijoje priminta, kad šeimos gydytojas pirmasis turėtų atpažinti paciento ŠKL rizikos veiksnius ir rekomenduoti juos koreguoti, nusiųsti pas gydytoją specialistą.

Šeimos gydytojas G.Urbonas siūlė visų žmonų, besikreipiančių į savo šeimos gydytoją pagal ŠKL prevencijos programą ir ne vien pagal ją, klausti, ar nepadidėjęs blogasis cholesterolis. Jei reikia – atlikti cholesterolio koncentracijos kraujyje tyrimą.

„Didelė blogojo cholesterolio koncentracija sukelia ne tik širdies įvykių – ir insultų, ir periferinių kraujagyslių, apatinių galūnių aterosklerozę, po kurios gali tekti ir amputuoti kojas, ir žarnyno kraujagyslių aterosklerozė kartais tampa netikėta mirties priežastimi“, – galimą žalą sveikatai pabrėžė G.Urbonas.

„Blogasis cholesterolis yra tikroji tylioji mirtis. Jis žymiai daugiau priklauso nuo genetikos nei nuo gyvenimo būdo. Ir aš nesupriešinčiau sveikos gyvensenos ir medikamentinio gydymo. Tai turėtų sugyventi – sveika gyvensena ir medikamentinis gydymas. Šeimos gydytojas turėtų sudėlioti pacientams jų perspektyvą, įvertinti riziką, – teigė docentas. – Tam yra ne tik svorio lentelės – ir Europos kardiologų draugijos rekomendacijos, kuriomis naudojasi Lietuvos šeimos gydytojai. Pagal tai pacientus skirstome į mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos sirgti ŠKL. Pacientams, kurių rizika maža ir vidutinė, šeimos gydytojas leis pasitaisyti su sveika gyvensena: fiziniu aktyvumu ir dieta. Bet jeigu rizika yra didelė ir labai didelė, ypač jei yra cukrinis diabetas su organų taikinių pažeidimu ir jeigu jau yra įvykęs ŠKL įvykis, nustatyta kraujagyslių aterosklerozė, tais atvejais medikamentinis gydymas yra būtinas.“

Gydytojo žodžiais, tik nuosekli ir ilgalaikė blogojo cholesterolio kontrolė gali sumažinti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. „Didžiausia problema, kurią matau, – dalis pacientų nesilaiko susitarimų su savo gydytoju, nesilaiko gydymo režimo“, – pastebėjo G.Urbonas.

Gediminas Urbonas (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Kad to laikytis sunku, neslėpė prieš trejus metus infarktą patyręs etiketo žinovas, labdaros fondo „Po infarkto“ prezidentas Giedrius Drukteinis. Pasak jo, Lietuvoje sukurta puiki ŠKL prevencijos ir gydymo sistema, tačiau pacientai nuolat pilni pagundų nesekti gydytojo nurodymų.

„Pagundos, kurios mus atveda iki infarkto: riebiai valgyti, mažai judėti, daug rūkyti, daug gerti. Tai yra pagundos gyventi komfortišką, bet nesveiką gyvenimą. Didelė Lietuvos, kaip ir kitų neturtingų šalių, bėda – sportas nėra masinis dalykas. Tinginiavimas – masinis, – pastebėjo etiketo žinovas. – Ir susėsti prie šašlykėlio su alučiu prie laužo yra kur kas priimtinesnis laisvalaikio praleidimo būdas, nei visiems pračiuožti slidėmis, pačiūžomis arba išbėgti krosą. Ir pagundos, kurios mus priveda iki infarkto ir, tikiu, daugelio kitų ligų, lygiai taip pat egzistuoja ir po infarkto ar kraujagyslių stentavimo operacijų.“

Pagal programos duomenis, net 90 proc. sveikų žmonių cholesterolio, ypač – blogojo, koncentracija yra padidėjusi.

Pasak G.Drukteinio, pagundos, kurios atveda žmogų iki infarkto, nedingsta ir po jo: „Jaučiu tai pats, girdžiu bendraudamas su savo likimo broliais ir sesėmis. Per dieną aš turiu išgerti šešias tabletes. Per metus jų susidaro 2 tūkst. Per trejus metus nuo mano infarkto aš jau išgėriau 6 tūkst. tablečių. Kartais pagalvoju: kiek kilogramų sintetikos aš susiverčiau į save? Gal galėčiau mažiau? Vienos tabletės neišgeri – lyg ir nieko neatsitinka. Kiekvieną dieną kyla pagundų jų neišgerti. Amžinai kovoji su noru sumažinti, nutraukti. Prašai gydytojos sumažinti vaistus, nors pasąmonėje suvoki, kad vaistai tokiu atveju yra privalomas dalykas. Kas nors vaistus galbūt tiesiog užmiršta, pameta, kas nors susinervina dėl negalinčios kalbėti šeimos gydytojos, kuri laiku neišrašo tam tikrų vaistų. Ir kuo daugiau laiko praeina po įvykio, tuo dažniau žmonės ima grįžti prie nesveikos gyvensenos.“

Žinomo vyro teigimu, pacientai nesilaiko susitarimo su gydytoju, nes tam reikia didelio sąmoningumo. „Tarpusavio pagalbos grupėse, kur susitinka patyrusieji infarktą, aš pastebiu, kad visa prevencinė informacija aktuali tik tiems, kurie kažkada yra su tuo susidūrę. Kitiems ji praeina pro ausis. Kaip užtikrinti visuomenės susidomėjimą visais rizikos faktoriais, ne vien tik ŠKL, bet ir kitų ligų? Tai turbūt ministerijų, vyriausybių užduotis“, – pacientų atstovo žodžiais, užtikrinti visuomenės susidomėjimą ligos prevencija yra didelis uždavinys valstybei.

Ar tikrai „toks likimas“?

G.Drukteinis taip pat pabrėžė, kad rūpintis savo sveikata reikalauja pastangų ir papildomų resursų. Be to, kartais ja besirūpinantieji sulaukia pašaipų. „Mano aplinkoje buvo viso labo du draugai iš kokių 50, kurie kiekvienais metais tikrindavosi sveikatą, tirdavosi kraują. Mes, likę 48, iš jų šaipydavomės gerdami alų, rūkydami ar valgydami karką. Tie žmonės mums atrodė bailūs, silpni, užsiimantys bereikalingais niekais, nes mes buvome jauni, sveiki ir stiprūs. Kai pradėjome vienas po kito virsti iš klumpių, mirti, liko viską nurašyti genetikai, amžiui, statistikai ir sakyti: toks likimas“, – pastebėjo pacientų atstovas.

Žinomas vyras prisipažino: jo gyvenimas po infarkto pasikeitė. „Tačiau, kiek pastebiu tarp savo likimo brolių, sulig kiekvienais metais, praėjusiais po infarkto ar insulto, žmonės vis labiau ir labiau nori grįžti prie buvusio gyvenimo būdo. Tai yra staiga parūkyti cigaretę, staiga išgerti daugiau kavos, bokalą alaus. Jei gydytojai leidžia 200 ml taurę išgerti, – gal tada galiu išgerti 300 ar 400 ml? Juk nieko neatsitiko. Tokia mūsų žmogiška prigimtis – mus traukia prie to, kas teikia malonumą. Kas skaniausia, paprastai yra nesveikiausia“, – įsitikinęs labdaros fondo „Po infarkto“ prezidentas.

Kitiems konferencijos dalyviams priminus, kad G.Drukteinis, kaip žinomas žmogus, galėtų formuoti kitokias madas, jis teigė, kad tokiame amžiuje, peržengus 50-metį, pakeisti žmogaus gyvenimo būdą, įtikinti jį daryti kitokius pasirinkimus, nei darė iki šiol, yra labai sunku.

Anot G.Drukteinio, mūsų visuomenė sveikesnio gyvenimo link nenuviliojama meduolio principu – jai reikia bizūno.

Pasisekė: pasak infarktą išgyvenusio G.Drukteinio, pagundų, atvedančių iki šios ligos – riebiai valgyti, mažai judėti, daug rūkyti, daug gerti, – daug kam sunku atsisakyti. (L.Balandžio / BNS nuotr.)

Nuo vaikų darželio

O.Gustienė taip pat pabrėžė, kad labai sunku įtikinti suaugusius žmones sveikai gyventi, vartoti paskirtus vaistus. Todėl ŠKL prevenciją reikia taikyti nuo kuo jaunesnio amžiaus.

„ŠKL prevencija turi prasidėti ne mokykloje, o vaikų darželyje. Turime keisti visuomenės požiūrį iš esmės. Kol mes neužauginome jaunosios kartos su sveikos gyvensenos, pakankamo judėjimo įgūdžiais, gerų rezultatų nepasieksime. Palyginkime su Kinija – ten žmonės sportuoja iki vėlyvos senatvės. Tačiau mes gyvename dabar. Hipotetinis klausimas: ar Leonidas Donskis, Gintaras Ruplėnas, Vytautas Šerėnas, Arūnas Storpirštis galėtų dabar būti tarp mūsų? – nuo ŠKL mirusius darbingo amžiaus žinomus vyrus vardijo profesorė. – Šalia mūsų dabar yra tie vidurinio amžiaus vyrai ir moterys, kurių požiūrio į sveiką gyvenseną jau nebepakeisime. Dabar svarbiausia išsaugoti jų gyvybes ir prailginti jų gyvenimo trukmę. Ir žinome statistiką: jeigu blogąjį cholesterolį reikia sumažinti 50 proc., galite tris mėnesius misti tik vandeniu ir grikiais, tokio rezultato nepasieksite. Tai reikalauja ilgalaikių pastangų.“

Konferenciją organizavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigė, kad, norint sumažinti sergančiųjų ir mirštančiųjų nuo ŠKL skaičių, svarbu imtis ne tik jau esančių, bet ir papildomų priemonių.

„ŠKL yra tikroji pandemija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Svarbu imtis priemonių, kad lietuviai mažiau sirgtų ŠKL, kad ligos būtų efektyviau kontroliuojamos, kad mes galėtume išgelbėti kuo daugiau gyvybių, – pasak J.Sejonienės, tam, kad būtų pasiekta minėtų tikslų, visų pirma turi būti pakeista įstatymų bazė. – Kovą su ŠKL turime paskelbti sveikatos priežiūros prioritetu ir sudaryti šiai kovai ambicingą planą.“

Gydytojai pabrėžė: svarbu kiekvienam periodiškai lankytis pas savo šeimos gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus, jei paskirti vaistai – juos vartoti. Be to, periodiškai pasimatuoti kraujospūdį, pasitikrinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.