Apklausa: reguliariai sportuoja mažiau nei pusė lietuvių

Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūčio mėnesį RAIT atliktas tyrimas.

BTA Žalų reguliavimo departamento gydytojos-ekspertės Ramintos Gaidelytės teigimu, pasirenkamos fizinio aktyvumo formos glaudžiai susijusios ne tik su  madomis, bet ir gyvenamąja vieta.

„Nors kartais gali susidaryti įspūdis, kad bene populiariausias savarankiškas sportas yra bėgimas, tyrimas rodo ką kita – daugiausia žmonių laisvalaikiu mina dviratį. Turint omenyje, kad dviratis ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir puiki susisiekimo priemonė, neatmestina, kad važiavimą dviračiu, kaip fizinę veiklą dažniausiai minėjo tie, kurie juo rieda, pavyzdžiui, į darbą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad dažniausiai dviratį mina mažiausių miestelių gyventojai. Tarp jų dviratininkų – net kas ketvirtas (26 proc.), kai tarp didžiųjų miestų gyventojų jų yra 19 proc.“, - sako R. Gaidelytė.

Dažniausiai yra traumuojami raiščiai, sausgyslės ir raumenys.

Bėgimas populiariausias būtent tarp miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkst. žmonių, gyventojų.

„Bėgimas jau yra ta fizinė veikla, kuri iš esmės nevyksta spontaniškai, jai reikia pasiruošti, skirti laiko. Įdomu tai, kad bėgioja vienodai tiek vyrai, tiek moterys, kai kitos fizinio aktyvumo formos pagal jas praktikuojančiųjų lytį galėtų būti skirstomi į vyriškas ir moteriškas. Tarkime, aerobiką, jogą dažniau praktikuoja moterys, o štai į treniruoklių salę vaikšto, krepšinį ar futbolą dažniau žaidžia vyrai“, - apklausos duomenis komentuoja R. Gaidelytė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniau laisvalaikį fiziškai aktyviai leidžia didesnių ir didžiųjų miestų gyventojai.

„Skubus gyvenimo tempas, didesni atstumai bei sėdimas darbas, būdingas didesnių miestų gyventojams, diktuoja gyvenimo būdą, kuriame nebelieka vietos spontaniškam fiziniam aktyvumui, bet poreikis jaustis sveikiems ir energingiems niekur nedingsta, tad sąmoningai taip pat sportuojama dažniau“, - sako R. Gaidelytė.

Gydytoja-ekspertė R. Gaidelytė pažymi, kad savarankiškai ir ypač nereguliariai sportuojantieji kur kas dažniau patiria traumas.

„Dažniausiai yra traumuojami raiščiai, sausgyslės ir raumenys. Pirmoje vietoje pagal patiriamus sužalojimus sporto metu – raiščių bei raumenų patempimai. Gana dažnai pasitaiko sumušimai, kelio sąnario meniskų pažeidimai, stuburo ir nugaros raumenų traumos. Rečiau pasitaiko išnirimai ar kaulų lūžiai“,  - didžiausias rizikas vardija gydytoja.

Jos teigimu, ypač apdairūs turi būti tie, kurie anksčiau nesportavo ir tik pradėjo itin aktyviai treniruotis, nes jie rizikuoja ne tik patirti traumą, bet ir susirgti fizinio krūvio sukeliamomis ligomis, pvz. sinovitu, kapsulitu, epikondilitu, achilitu.

„Daugiausia traumų patiria kontaktinio sporto atstovai – krepšinio, futbolo, regbio žaidėjai. Statistiškai daugiausia įvairių nelaimingų atsitikimų ir staigių mirčių nutinka krepšininkams, dviratininkams ir futbolininkams, nes šiose sporto šakose krūvis paskirstomas labai netolygiai“, - sako R. Gaidelytė.

Pasak jos, visiškai išvengti traumų savarankiškai sportuojant sudėtinga, tačiau sumažinti jų tikimybę tikrai įmanoma.

„Patys svarbiausi yra du principai: kokybiškas apšilimas ir nuoseklumas. Taip pat reikia pasirinkti patogią, sportui tinkamą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Jei yra galimybė, vertėtų pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kad būtų tinkamai įvertintos jūsų fizinės galimybės ir sportinė forma. Sportuoti reikia reguliariai, prieš kiekvieną treniruotę atlikti apšilimą, krūvį didinti palaipsniui, išmokti pasirinktos sporto šakos technikos. Svarbiausia - nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti“, - įsitikinusi gydytoja.

RAIT apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo 1000 respondentų.