Jūs keliaujate daugiau nei jūsų tėvai ir seneliai. Jūs turite daugiau brangių daiktų nei jie. Jums pasiekiamas geresnis išsilavinimas ir daugiau galimybių. O kur dar technologinė pažanga – jūs kasdien kišenėje nešiojate galingą kompiuterį ir į jį net nekreipiate dėmesio. Nesvarbu kas ir kur esate, jūs vis tiek turite nors kelias priežastis būti optimistais.

Viena iš jų – gyvenimo trukmė. Mokslininkai Australijoje ištyrė beveik 3 tūkst. žmonių duomenis, surinktus 1993-1995 metais. Tyrimo dalyviams reikėjo atsakyti į eilę klausimų, pagal kuriuos mokslininkai įvertino juos kaip labiau optimistiškus ar labiau pesimistiškus. Minimalus tyrimo dalyvių amžius siekė 50 metų, todėl natūralu, kad 2017-aisiais nemažai jų jau buvo mirę.

Tiesą sakant, mirė maždaug 1000. Mokslininkai pastebėjo, kad tie, kurie buvo užkietėję pesimistai, dažniau mirė ankstyva mirtimi. Dažniausiai jų gyvybes nusinešė širdies ir kraujagyslių ligos. Tiesa, vėžiui, panašu, nerūpi, ar esate optimistas, ar pesimistas. Be to, nors ankstyvos mirties rizika tarp optimistų buvo žymiai žemesnė nei tarp pesimistų, pozityvus požiūris į gyvenimą ir ateitį nereiškė, kad žmogus gyvens ilgiau nei mums įprasta. Kitaip tariant, pesimizmas gali sukelti ar prisidėti prie mirtinų ligų, bet optimizmas nuo jų nesaugo.

Mokslininkai pastebi, kad pesimizmas ir optimizmas nėra visai priešingi dalykai. Optimistinis požiūris į ateitį gali skambėti kaip „turbūt bus prastai, bet...“ arba „bus gerai, nors ir...“, o štai pesimistas gali sakyti „turbūt bus prastai, nors ir...“ arba „bus gerai, bet...“ Skirtumas yra mažesnis nei daugelis mano. Tik 9 proc. tyrimo dalyvių galėjo būti priskirti labai pesimistiškiems žmonėms. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad su amžiumi optimistai tampa optimistiškesni, o pesimistai – pesimistiškesni.

Ir tai nėra objektyvi charakterio savybė. Jūs galite pakeisti savo požiūrį. Net ir krizinėse situacijose galite surasti priežasčių būti bent šiek tiek optimistiškesniais.