Jau niekas nesistebi pamatęs pirmų klasių mokinuką ar net darželinuką, žaidžiantį mobiliuoju telefonu ar nuolatos kalbantį. "O derėtų sunerimti", – perspėja visuomenės sveikatos specialistai.

Vaikai yra jautriausi

Žmogaus aplinkoje yra tiek dirbtinių, tiek gamtinės kilmės elektromagnetinių laukų.

"Tobulėjant bevielėms technologijoms, elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų vis daugėja, todėl nuo elektromagnetinių laukų poveikio nepabėgsime nei namuose, nei lauke", – konstatuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė.

Kalbant apie galimą poveikį sveikatai, jautriausia visuomenės grupe laikomi vaikai. Net 98,6 proc. Lietuvos mokinių turi   mobilųjį telefoną ir juo naudojasi, 0,8 proc. neturi, bet norėtų turėti, ir tik 0,6 proc. mokinių sako, kad telefonas jiems  nereikalingas.

Sveikatos specialistai pastebi, kad mobilieji telefonai vaikams žalingi ne tiek dėl galimo elektromagnetinių bangų poveikio, kiek  dėl jų priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų.

Suerzinto silpnumo sindromas

Psichologai teigia, kad vaikui intensyviai naudojantis telefonu jis gali susirgti liga, kurios pagrindinis požymis – vadinamasis suerzinto silpnumo sindromas.

Mažiems vaikams šis sindromas pasireiškia nuolatiniu kaprizingumu, o vyresniems – emocijų nevaldymu ir nuotaikų kaita. Vėliau atsiranda nemiga, miegas tampa neramus, atsibudus ryte gali pykinti, dažnai skauda galvą. Mokyklinio amžiaus vaikams iškyla sunkumų mokantis dėl sutrikusio gebėjimo sutelkti dėmesį. Ši liga – ne elektromagnetinių bangų poveikio padarinys, o priklausomybės nuo mobiliojo telefono požymis.

Vaikai, kurie turi priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų (nepaleidžia telefono iš rankų, miega su juo, niekuo nesidomi, jam skiria visą laisvalaikį), dažnai tampa irzlūs ir uždari. Priklausomybė nuo mobiliojo telefono ateityje gali tapti didele problema.

Kuo vėliau – tuo geriau

Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada vaikui galima naudotis mobiliuoju telefonu, todėl tai sprendžia tėvai.

"Jei tėvai rūpinasi savo vaikų sveikata, turi ne tik kuo vėliau jiems nupirkti mobilųjį telefoną, bet ir rekomenduoti laikytis paprastų naudojimosi mobiliuoju telefonu taisyklių", – pataria V.Buzytė.

Dauguma pedagogų ir mokyklos vadovų įsitikinę, kad mobilusis telefonas yra kenksmingas sveikatai. Mokiniai apie tai informuojami dažniausiai klasės valandėlių metu, ši tema integruojama į įvairių dalykų pamokas, jie taip pat supažindinami su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mobiliųjų telefonų naudojimo rekomendacijomis.

Rekomendacijos tėvams

Kontroliuokite vaikų naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmę.

Skatinkite vaikus ir sudarykite jiems sąlygas lankyti įvairius būrelius, sportuoti bei bendrauti su bendraamžiais.

Skirkite daugiau laiko bendravimui su vaikais, kartu užsiimkite jų mėgstama veikla.

Naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklės

Skambinkite tik esant būtinybei, kalbėkite mobiliuoju telefonu kuo trumpiau.

Jei yra laidinis telefonas, naudokitės juo.

Naudokitės laisvų rankų įrangą, ausinėmis.

Laukdami sujungimo, nelaikykite mobiliojo telefono prie pat ausies.

Vietoj skambinimo funkcijos naudokite trumpųjų žinučių siuntimo funkciją.

Nenaudokite mobiliojo telefono dažnai žaidimams žaisti.

Mobilųjį telefoną laikykite toliau nuo savęs, įdėkle.

Naktį nelaikykite įjungto mobiliojo telefono greta lovos.

Kai mobilusis telefonas nereikalingas, išjunkite jį, pavyzdžiui,  pamokų metu, naktį.

Pavojai mokslininkų akimis

Europoje tiriamas mobiliojo ryšio galimas ilgalaikis poveikis, kuris pasireiškia ne iš karto, o po tam tikro laiko, net po 10–20 metų. Didžiausias iki šiol atliktas tarptautinis mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimas atskleidė, kad bent jau iki šiol mobiliųjų telefonų naudojimas nedidino rizikos susirgti smegenų vėžiu. Per daugiau nei dešimt metų buvo ištirta apie 13 tūkst. žmonių. Atkreiptas dėmesys, kad gliomos išsivystymo rizika vis dėlto 10 proc. didesnė vartotojams, kurie intensyviai naudoja mobiliuosius telefonus daugiau nei dešimt metų.

Neseniai publikuoto mokslinio tyrimo "Mobile phone use and brain tumours in the CERENAT case-control study" duomenimis, žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba ilgiau nei penkiolika valandų per mėnesį ir tai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, du tris kartus dažniau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys.

Mažos spinduliuotės poveikis gali priklausyti nuo kartu galinčių veikti kitų veiksnių: cheminių aplinkos veiksnių, triukšmo, žmogaus fizinės būklės, amžiaus, lyties, persirgtų ligų. Nuo 2013 m. PSO papildomai inicijuoja mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės galimo poveikio smegenų veiklai, reakcijos laikui ir miegui tyrimus. Numatyta iki 2016 m. pateikti oficialų visų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių vertinimą rizikos žmonių sveikatai požiūriu.