- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena dažniausių fobijų – socialinė, kurios neįveikus gali būti sunku susirasti darbą, antrą pusę, gresia net problemos dėl alkoholio. Taip LRT RADIJUI sako psichoterapeutė Ernesta Krivickienė. Anot jos, įtarti, kad žmogus turi fobiją, galima pastebėjus tam tikrus fizinius simptomus, kurie išryškėja pirmiausia.
– Kuo baimė skiriasi nuo fobijos?
– Baimių vieniems ar kitiems dalykams turime visi. Tačiau baimė imama traktuoti kaip fobija tada, kai ji pradeda trukdyti užsiimti įprasta veikla, kelia daug streso, žmogus net atsisako tam tikrų dalykų.
– Kaip žinoti, kad žmogus ne šiaip sau bijo, o turi fobiją?
– Pirmiausia, žmonės pajunta fizinius simptomus. Pavyzdžiui, socialinei fobijai būdinga tai, kad pradedama raudonuoti, stipriau daužosi širdis, pykina, apima sąstingis, prakaituojama.
Jei mintys sukelia didelę baimę ir nerimą situacijoje, kuri nėra pavojinga, galima įtarti, kad žmogus turi fobiją. Dėl fobijos atsisakoma net darbo ar paaukštinimo, pavyzdžiui, žinant, kad geresnėse pareigose teks viešai kalbėti.
– Teigiama, kad socialinės fobijos (viešojo kalbėjimo, minios baimė) yra dažniausiai pasireiškiančios. Ar tuo pasižymintis žmogus supranta, kad tai fobija?
– Jis supranta, kad bijo. Žino, kad bijo kalbėti viešai, todėl pradeda to vengti įvairiais būdais. Kurį laiką tai gali jam netrukdyti, ypač jei žmogus neužima viešo kalbėjimo reikalaujančių pareigų. Tačiau jei susiklosto situacija, kad žmogui reikia atsistoti prieš auditoriją, jis ima ieškoti pasiteisinimų, kaip to nedaryti.
Pavyzdžiui, netyčia suserga, sugalvoja kitokią priežastį. Jei toks elgesys kartojasi, tai signalas, kad kažkas negerai. Tačiau jei gyvenimui tai pernelyg netrukdo, galima sėkmingai gyventi ir turint fobiją.
– Kaip gydomos fobijos?
– Jei žmogui jos visiškai netrukdo, nebūtina to gydyti. Kitu atveju reikia kreiptis į specialistus. Kalbant apie socialinę fobiją, ji veikia labai daug sričių. Tai gali sukelti komplikacijas ieškant antros pusės, darbo. Žmogus ima save izoliuoti, sumažėja draugų, socialinio palaikymo. Dažnai atsiranda net problemų dėl alkoholio.
Tokie dalykai yra rimti, juos reikia gydyti. Kai žmogus kreipiasi į specialistą, nustatoma, kas jam yra. Vienas būdų – baimių hierarchija, kai baimė suskirstoma į mažesnes. Pavyzdžiui, jei žmogus bijo skristi lėktuvu, ši baimė – didžiausia. Tuomet padaromos tokios baimių kopėčios, prieinama iki didžiausios. Ne visiems tai suveikia, nes ne visi nori žiūrėti savo baimei į akis.
– Kiek trunka fobijos gydymas? Ar žmogus prie jos pratinamas, kad galėtų susigyventi?
– Tikslas – kad žmogus nebebijotų, kad jam nekeltų diskomforto dalykai, kurie jį kėlė. Viena iš technikų yra tokia, kad žmogus mintyse įsivaizduoja situaciją, kurios bijo, kalba apie ją, kol nerimas sumažėja. Galimi ir elgesio eksperimentai, kai saugioje aplinkoje daromi tam tikri dalykai, kuriuos vėliau galima perkelti į tikrą situaciją.
Vaikai fobijas įgyja dėl suaugusiųjų. Juk vaikas negimsta žinodamas, kad jis turi bijoti voro.
– Kuo skiriasi vaikų ir suaugusiųjų fobijos?
– Vaikai turi fobijų, yra suskirstyta, kas tam tikrame amžiuje yra normalu. Vaikai fobijas įgyja dėl suaugusiųjų. Juk vaikas negimsta žinodamas, kad jis turi bijoti voro. Tačiau aplinka visomis išgalėmis demonstruoja, kad vorai ar pelės yra baisu. Tuomet vaikas natūraliai išmoksta bijoti tam tikrų dalykų.
– Kaip fobijų įgyja suaugusieji?
– Iš vaikystės, auklėjimo. Štai socialinė fobija išsivysto, jei vaikystėje žmogus buvo kritikuojamas viešai kalbant, jam neleisdavo išsakyti nuomonės ir pan. Taip asmeniui susiformuoja nuostata, kad jo nuomonė nesvarbi, o jei jis kažką pasakys, bus sukritikuotas.
Vėliau, kai žmogus suauga, kiekviena gauta kritika jį tarsi nukelia į praeitį, priešais save asmuo tarsi mato kritikuojančius mamą ar tėtį. Grįžta jausmas, tarsi jam vėl dešimt metų, juntama kaltė, gėda. Suaugusysis patiria tas pačias vaikystės emocijas, todėl, norėdamas jų išvengti, pasirenka strategiją tylėti.
– Fobijų suskaičiuojama labai daug, apie 500. Kokios fobijos keisčiausios?
– Taip, fobijų labai daug. Kai kurios turi bendrumų, tad skirstomos į dideles grupes – tai uždarų erdvių, aukščio, vabzdžių, gyvačių ir adatų fobijos. Gali būti pačių įvairiausių fobijų, pavyzdžiui, plikų žmonių fobija. Galima rasti fobiją, priskiriamą kone kiekvienam daiktui, veiksmui, elgesiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelias į svajonių darbą prasideda nuo pirmojo žingsnio
Svajojate pakeisti darbą ar net profesiją, bet nesiryžtate? Galbūt manote, kad tokiems pokyčiams jau per vėlu, arba dvejojate, ar turite kompetencijos? Pasak veiklos ir karjeros trenerės Giedrės Vaitiekūnaitės, taip mąsto nemažai žmonių. Tačiau ...
-
Besiskiriantys suaugusieji visų pirma turi galvoti apie vaikus4
Statistika rodo, kad Lietuvoje išsiskiria apie 40 proc. susituokusių porų. Skyrybos – nemenkas išbandymas suaugusiesiems, tačiau dar didesnis – vaikams, ypač jei panirę į savo skausmą ar kovas tėvai nesusiprotėja pasirūpinti...
-
Psichiatras: daugėja pokovidinį sindromą jaučiančių žmonių, ruošiamės jų antplūdžiui
Išanalizavę pastarojo pusmečio duomenis, mokslininkai pastebėjo, kad COVID-19 persirgę žmonės po ligos patiria įvairių psichinių ir psichologinių sutrikimų, o virusas greičiausiai paveikia ir smegenis, sukeldamas įvairias ligas. ...
-
Rutina: nepageidaujama, bet naudinga
Jau ilgiau nei metus gyvename pandemijos sąlygomis, apriboti erdvės ir tam tikros rutinos. Rutina daugeliui kelia neigiamų asociacijų. Tačiau psichologė Laura Rimkutė teigia, kad susikūrę pozityvią rutiną galime ir gerai jaustis, ir daug nuveikti. ...
-
SAM: pirmadienį laikinai neveiks dalis emocinės paramos linijų
Pirmadienį dėl vykdomų planinių techninių darbų laikinai neveiks Vilties linija, Pagalbos moterims linija, Vaikų linija ir Jaunimo linija. ...
-
Gydytoja psichiatrė: saugotis reikia ne sergančiųjų šizofrenija, o jų elgesio10
Medikai pabrėžia: šiuolaikinė medicina sergantiesiems šizofrenija gali padėti daug, tačiau to neužtenka. Ir užsimena apie mūsų, esančiųjų šalia, atsakomybę: jei šie žmonės nesijaus reikalingi kitiems, netaps bendruome...
-
Šizofrenijos diagnozė vilniečiui netrukdo studijuoti universitete17
Buvęs Lietuvos plaukimo čempionas vilnietis Ramūnas Radzevičius trylika metų gyveno JAV. Užklupus ligai sugrįžo į Lietuvą. Jaunas vyras atvirai pasakoja apie gyvenimą sergant šia liga ir prašo aplinkinių tokių, kaip jis, nebijoti, ne...
-
Psichologas pataria: kaip sumažinti vienišumo jausmą gyvenant karantine1
Specialistai visame pasaulyje jau ne pirmą mėnesį skambina pavojaus varpais dėl pandemijos metu itin pablogėjusios visuomenės emocinės sveikatos būklės. Nerimas, sunkios, negatyvios mintys ir gilus vienišumo, atskirties jausmas – dažniau...
-
E. Pelienė-Venslovė: veide atsispindi žmogaus istorija6
Veidotyra moko skaityti veidus it atverstas knygas. Vis dėlto veidotyros specialistė Eglė Pelienė-Venslovė sako, kad viskas ne taip paprasta. Vien asmens lūpų forma ar nosies dydis mažai ką atskleis – būtina įvertinti veido bruožų ir kūno s...
-
Tyrimas: daugiausiai neigiamų komentarų rašoma apie kitų žmonių amžių ir lytį1
Komentatoriai prisipažino daugiausiai neigiamų komentarų internete rašą dėl kitų žmonių lyties arba amžiaus. ...