Kaip padėti būsimam pirmokui psichologiškai pasiruošti mokyklai?

Nenumaldomai artėjant mokslo metams, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip elgtis, kad naujas gyvenimo etapas būsimam pirmokui nekeltų streso. 

Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jie jau tam pasirengę. Psichologų nuomone, vaiko gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą, savarankiškumą bei sugebėjimą užmegzti naujus kontaktus tiek su suaugusiais, tiek su vaikais. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pataria tėveliams, kaip palengvinti vaiko adaptacinį periodą mokykloje.

Pirmiausia, tėvams reikėtų kartu su atžala užsukti į naują mokyklą anksčiau, negu pradės ją lankyti. Nuveskite vaiką į naują vietą, pavaikščiokite koridoriais, susipažinkite su auklėtoja. Vaikas pripras prie minties, kad lankys mokyklą, ir žinos, kas jo laukia.

Atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria. Atidesni tėveliai gali pastebėti, kad pasikeitė vaiko elgesys ar emocijos (nenori eiti į mokyklą, verkia) bei atsiradę somatiniai simptomai (galvos skausmas, pykinimas ir panašiai).

Paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus. Tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko situaciją. Vaikui, pradėjusiam naują etapą, lengviau įveikti adaptacijos problemas, kai jaučia, kad tėvams rūpi, kaip jam sekasi, kai gali dalytis savo patirtais išgyvenimais.

Pradinukas, ypač pirmokėlis, dažnai naujoje mokykloje jaučiasi nesaugus. Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytoja. Tėvai neturėtų vengti paklausti, kodėl vaikas grįžta namo liūdnas, kaip jis jaučiasi klasėje, ar mėgsta žaisti su vaikais pertraukų metu.

Pasistenkite nenuvertinti savo atžalos. Tokie žodžiai kaip „tu nieko nesugebi gerai padaryti“, „ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?“ tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi. Nereikėtų stiprinti mokyklos baimės tokiais klausimais kaip „ar labai bijai eiti į mokyklą?“ ir kt. Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria. Galite pasidalinti savo patirtimi, gal ir patys kadaise taip jautėtės.

Uždaresniam, drovesniam vaikui tiktų žaidimas nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai su tėvais. Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet ir iš naujo išgyvena tam tikras situacijas. Drąsesniam, judresniam, aktyvesniam vaikui, kuriam gali būti sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, galite pasiūlyti aktyvų užsiėmimą po pamokų, tokiu būdu padėdami jam atsikratyti įtampos ir sukaupto per dieną nerimo.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kiekvienas vaikas yra individuali asmenybė, visiems reikia skirtingo laiko tam, kad prisitaikytų prie naujos situacijos, o tėvų palaikymas ir supratimas padės pirmokui sėkmingiau pradėti mokslo metus.