„Pralaimėjimas Maskvoje nerodo, kad „Žalgiris“ yra krizėje, kad kažkas su komanda negerai. Tai, veikiau, vienetinis atvejis. Tačiau pamąstyti yra apie ką“, - teigė Sergejus Jovaiša. Buvęs garsus krepšininkas, po triuškinamos „Žalgirio“ nesėkmės 111:80 Eurolygos mače su „Chimki“ komanda, susidarė įspūdį, jog kauniečiai rodė pernelyg daug pagarbos varžovams.

- Kokį įspūdį paliko žalgiriečių pasirodymas? - mūsų portalas paklausė S.Jovaišos.

- Didelės tragedijos dėl pralaimėjimo nematau. „Chimki“ suteikė šansą žalgiriečiams, bet jie to šanso neėmė. Matėsi, jog rungtynių pradžioje R.Kurtinaitis buvo priverstas pasinervinti dėl to kas vyko aikštėje. Bet kai tokio lygio varžovui suteiki progą, jis pajaučia savo jėgą ir tampa labai sunku jį sustabdyti. „Chimki“ turi labai daug individualiai pajėgių žaidėjų ir žaidė namuose. Kauniečiai, atvirkščiai, atrodė išsikvėpę. Nežinau, ar jie sunkiai keliavo, ar nepailsėjo. Tačiau jautėsi energijos stygius. Puolime viskas vyko tarsi neblogai, išskyrus kelias klaidas aikštelės viduryje. Bet kauniečiams sunkiai sekėsi realizuoti progas. Pasigedau ir užsispyrimo, žūtbūtinio noro laimėti, ir tikėjimo savo jėgomis. O juk iš pradžių aš maniau, kad vaikinai kabinsis į žaidimą, kovosime taškas į tašką. Kai kurie žalgiriečiai sužaidė gerokai žemiau savo galimybių. Konkrečiai gal nevardinsiu, bet pagirti ir parašyti patenkinamą pažymį galėčiau tik vienam kitam jų. Sakyčiau, kad tokiose rungtynėse kur viskas aišku, atlėgsta įtampa, protingi žaidėjai galėjo bent pasigerinti individualią statistiką. Tačiau to nebuvo. Tiek kalbant apie Oliver Hanlaną, tiek apie Brocką Motumą, tiek apie kitus.

- Po kelių pirmųjų Š.Jasikevičiaus, kaip vyriausiojo trenerio, pasirodymų atrodė, kad „Žalgiris“ tapo solidesne komanda. Tačiau triuškinamas pralaimėjimas „Chimki“ ir vėl priminė apie įsisenėjusią bėdą – tragiškus pasirodymus svečių aikštėse…

- Sakyčiau kitaip. Man pasirodė, kad vaikinai emociškai nebuvo pasiruošę kovai taškas į tašką. Jie pernelyg sureikšmino „Chimki“ pajėgumą. Esą – tai grupės lyderiai, kurių įveikti neįmanoma. Nieko panašaus. Manau, kad savo aikštėje žalgiriečiai privers pasinervinti ir šiuos varžovus. Rusijos klubas pusantro kėlinio man įspūdžio nedarė. O štai mūsiškių pasirodymas paliko neigiamą įspūdį. Kai pradedi dovanoti kamuolius, kyla erzelis: ir treneris skėsčioja rankomis, ir žaidėjai ima reikšti nepasitenkinimą vieni kitų veiksmais. Mūsiškiai savotiškai atrišo šeimininkams rankas, todėl šie ėmė pataikyti iš bet kur ir bet kaip.

- „Žalgiris“ atsisveikino su pagrindiniu įžaidėju Mantu Kalniečiu, dar ilgai dėl traumos negalės padėti pagrindinis „centras“ Robertas Javtokas. Ar, jūsų nuomone, kauniečiams reiktų žūtbūt pasistiprinti sudėtį, ar verčiau taupyti pinigus kitam sezonui ir verstis su tuo, kas liko?

- Galvokime dvejopai. Ar mes turime galimybę dar įsigyti pajėgių žaidėjų, būti konkurencingi „Top 16” etape ir, tikriausiai, vistiek nepatekti toliau, o gal geriau pataupyti lėšas ir kautis dėl titulų vietiniame fronte. Priklauso nuo klubo galimybių. Mes tiksliai jų nežinome. Be abejo, žmogiškųjų resursų norėtųsi geresnių, tačiau nieko nepadarysi. Juolab, kad Lietuvos krepšinio lygos pirmenybėse ir jauni žalgiriečiai rodo daugiau pasitikėjimo, rungtyniauja kur kas geriau. Iš tiesu, komanda Eurolygoje pateko į mėsmalę, kurioje, norint išgyventi, reikia ne vieno ir ne dviejų pajėgių krepšininkų. Reikėtų viso penketo ir dar daugiau.