Prie darbo grįžęs K. Maksvytis: po didesnės pertraukos jaudulio buvo

Kazys Maksvytis vėl prisiminė jau primirštą pergalės skonį. Jo treniruojama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionato atrankos turnyre 83:64 nepasigailėjo Lenkijos krepšininkų.

„Be abejo, buvo. Po didesnės pertraukos iki to švilpuko nelengva ruoštis“, - pripažino K. Maksvytis.

Tiesa, buvusiam Kauno „Žalgirio“ treneriui teko patirti ir sirgalių spaudimą.

Ketvirtajame rungtynių kėlinyje sirgaliai ėmė skanduoti Ąžuolo Tubelio vardą, prašydami trenerių štabo leisti į aikštę jaunąjį aukštaūgį, debiutavusį nacionalinėje komandoje. Paklaustas, ar treneriai jautė  spaudimą, K. Maksvytis neslėpė:

„Jautėme. Smagu dėl Ąžuolo. Jis nors vėlai, bet šansą neblogai išnaudojo. Mūsiškiai dar nuo Arvydo Sabonio laikų mėgsta jaunus talentus, kurie ateis ir išgelbės Lietuvos krepšinį. Kol skirtumas buvo 10–12 taškų, abejonių buvo, bet jis savo kreditą gavo“.

– Margiris Normantas praeidamas numojo ranka parodydamas, kad sirgalių švilpimas buvo nesąmonė...

– Nesąmonė, kad žaidžia Lietuvos rinktinė ir švilpia. Nepykite, bet nesąmonė.

– Kiek šiandien svarbus buvo Osvaldo Olisevičiaus indėlis?

– Jei matėte mano interviu prieš rungtynes, aš tikėjausi iš jo tokio žaidimo, stebėjau jį Italijoje. Turbūt jis pasiilgęs Lietuvos rinktinės, davė gerą impulsą nuo suolo. Kai turi tokius kertinius žaidėjus, kaip Osvaldas ir Eurolygos žaidėjai, kiekvienam treneriui lengviau.

– Rokas Giedraitis tokiais pasirodymais gali užsirekomenduoti labiau?

– Nežinau, kur jis dar gali rekomenduotis, yra topinis Eurolygos žaidėjas. Smagu, kad jis sutiko žaisti rinktinėje. Buvo smagu žiūrėti į tai, kai penkete buvo Osvaldas, Tomas, Rokas, Gabas. Kartais nespėdavai sužiūrėti, kur tas kamuolys juda, varžovai žiūrėjo, o mes kartojome metimus. Seniai to nesame matę.

– Kaip vertinate gynybą prieš lenkų lyderius Ponitką ir Balcerowskį?

– Neblogai sužaidė Sokolowskis, kuris yra gerame ritme, tapo Italijos taurės MVP. Ne viskas pavyko idealiai. Ponika daug laiko žaidė įžaidėju, norėjome jį papresinguoti, žinojome, kaip jis veržiasi. Su Barcerowskiu ne viskas pavyko. Po to perėjome į kitą kontakto lygį. Tokio greičio puolime turbūt nesu žaidęs net Eurolygoje.

– Kodėl neregistravote Gyčio Radzevičiaus?

– Reagavome į situaciją, pasilikome daugiau aukštaūgių, pabijojome Balcerowskio. Neatvyko Birutis ir Echodas, Gebenas turi neblogą sezoną, bet pabijojome, kaip jis atrodys starte. Pažadėjau Gyčiui ir kitiems, kad suvažiavome 13 žmonių ir visi gaus šansą. Nebus, kad kažkas atvažiavo, pasėdėjo ir išvyko namo.

– Kaip kapitonu išrinkote Edgarą Ulanovą?

– Tai buvo trenerių sprendimas. Rinkimų bent aš nedarau, nes žaidėjai kartais mėgsta pajuokauti ir nubalsuoti ne už tą, kuris turėtų būti. Esu turėjęs karjeroje tokią situaciją. Po to atvejo tai prisiėmiau sau ir štabui. Edgaras yra vienas vyresnių, savo pavyzdžiu atitinka kapitono rolę.