Sporto centruose
“Viesulas”: metai buvo geri
Kalbamės su sporto centro “Viesulas” direktore Janina Mižutiene, kuri pasakoja, kaip sekėsi dirbti pirmaisiais metais, perėjus iš Švietimo skyriaus priklausomybės į Sporto skyriaus “globą”.
- Iš karto sakau, - pripažįsta Janina Mižutienė, - kad darbo sąlygos ir nuotaika praėjusiais mokslo metais buvo žymiai geresnės. Sportinei veiklai skyrė 52 tūkstančius litų. Mums dingo galvos skausmas, kankinęs anksčiau dėl komandų išsiuntimo į varžybas, trenerių algų ir kt.
- Vadinasi, nebereikėjo rinkti lėšų iš tėvelių?
- Taip. Žinoma, tėveliai ir dabar padeda savo atžaloms, vykstančioms į varžybas: įdeda sumuštinių, duoda vieną kitą litą asmeninėms išlaidoms. Na, o tie sportininkai, kurie dar nepatenka į komandas, nėra “atakuojami”.
Pagaliau, turėdami skirtas Sporto skyriaus lėšas, galime šeimininkiškai jas naudoti, taupyti žinodami, kad jos nepateks į “bendrą katilą”, o liks mūsų centre. Pagaliau ir dėl mokos fondo nereikia drebėti: jis garantuotas.
Daugiausiai lėšų, žinoma, skyrėme gausiam dviratininkų būriui. Jie sėkmingai startavo jaunučių ir jaunimo žaidynėse (treneriai Vladimiras Kolesnikovas, Juozas Paulauskas, Kazimieras Petreikis): į bendrą taupyklę davė per 1700 taškų.
Savo pareigas sąžiningai atlieka orientavimosi sporto, šachmatų, sportinės aerobikos treneriai – Regina Švagždienė, Ričardas Tėvelis, Jolita Švagždytė, Jonas Lapėginas, Violeta Masiulienė, Birutė Igorina. Jų auklėtiniai tapo žaidynių čempionais, prizininkais.
- Direktore, kokie reikalai su “Viesulo” sporto bazėmis?
- Tai mūsų silpnoji vieta. Įsivaizduokite: dviratininkai treniruojasi patalpose, įkurtose 1976 metais. Remontui reikia nemažai lėšų.
Varganai gyvena mūsų gimnastės. Ši sporto šaka populiari tarp mokinių. Jų netrūksta sporto centro grupėse. Daug tėvų (ypač buvusių gimnastų) nori, kad jų dukros ir sūnūs būtų gražiai nuaugę, stiprūs, koordinuotų judesių. Ir trenerius turime kvalifikuotus, darbščius. O štai darbo sąlygos labai kuklios. Ypač trūksta gero inventoriaus. Jis negailestingai pasenęs. Su juo rimtų rezultatų nepasieksi. Todėl mūsų treneriai apie auklėtinių rimtus pasiekimus nesvajoja. Prisiminkime: sportinė gimnastika padeda paruošti jaunuolį, duoda rimtus pagrindus kultivuoti bet kokią kitą sporto šaką. Tikiu, kad ir mūsų mieste ateis sportinės gimnastikos žvaigždžių valanda.
- Kai buvo sprendžiamas klausimas, ar pereiti Sporto skyriaus žinion, pasigirdo rimtas kontrargumentas: “svetimų” sportininkų neįsileis į sales vidurinių mokyklų vadovai. Kokia situacija dabar?
- Iki šiol jokių konfliktų nepatyrėme. Ir šachmatininkai, ir gimnastai treniruojasi vidurinių mokyklų klasėse ir salėse. Kol kas jokios nuomos iš mūsų nereikalauja.
Teko girdėti, kad Sporto skyrius tą klausimą kontroliuoja ir net ruošiasi kreiptis į miesto tarybą, kad būtų priimtas oficialus sprendimas. Logika tokia: sporto centrai ir sporto mokyklos dirba su įvairių vidurinių mokyklų mokiniais, todėl direktoriai juos skirstyti į “savus” ir “svetimus” neprivalėtų. Švelniai tariant, taip elgtis neetiška.
- Direktore, girdėti, kad vėl bus perskirstomos sporto šakos?
- Tuo klausimu su mumis oficialiai niekas nekalbėjo, todėl nenorėčiau eskaluoti tos temos.
- Ačiū už pasakojimą.
Naujausi komentarai