Po dešimtmečius trukusios pertraukos – tarptautinės biatlono varžybos Lietuvoje

„Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje rekonstrukcija buvo ta viltis ir stimulas, Lietuvoje reikia rengti tarptautines varžybas. 10 metų nuo rekonstrukcijos pradžios to padaryti negalėjome, nes rekonstrukcijos eigoje buvo padaryta labai daug klaidų, kurios lėmė, kad šaudykla buvo netinkama tarptautiniams reikalams. Per paskutinius tris mėnesius susikaupėme ir įvykdėme tuos reikalavimus, kurie reikalingi tokio lygio varžyboms. Buvo sutvarkyta šaudykla, nuimti gaudytuvai, buvo praplatintos kelios vietos trasoje, uždėtas naujas asfaltas“, – pasakojo A.Daugirdas.

Baltijos biatlono taurės varžybos įtrauktos į Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) kalendorių – joms suteiktos regioninių varžybų statusas. Ignalinoje varžėsi sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos.

„Dar gegužės mėnesį buvome pateikę paraišką Tarptautinei biatlono sąjungai su pažadais, kad viskas bus sutvarkyta. Teko pažadus įvykdyti, leidimą organizuoti gavome. Džiaugiuosi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsižvelgė į mūsų ketinimą organizuoti oficialų tarptautinį renginį, vasaros biatlono regioninę taurę. Techninis delegatas iš Estijos įvertino mūsų pastangas, didelių pastabų organizavimui jis neturėjo“, – teigė A.Daugirdas.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biatlono čempionatai dažniausiai vykdavo Latvijoje. Nuo šiol prašyti kaimynų pagalbos lietuviams nebereikės.

„Nuo šio renginio turime visas galimybes vykdyti visas mūsų nacionalines varžybas čia. Sąlygos tinka IBU renginiams, tad tikrai tiks ir nacionalinio lygmens varžyboms. Mūsų kelionės į Latviją bus retesnės, tikimės, kad šios šaudyklos pritaikymas mūsų reikmėms paskatins gyvesnį judėjimą tarp jaunųjų biatlonininkų“, – sakė A.Daugirdas.

Baltijos taurės varžybose jėgas išbandė jaunieji sportininkai. Tarp vyriausių iš jų – jaunimo grupėje (iki 22 metų) – čempionų titulai atiteko Lietuvos atstovams. Riedslidėmis tiek sprinte, tiek persekiojime triumfavo Maksimas Fominas bei Lidija Žurauskaitė. Pastarajai biatlonininkei iš Murmansko tai buvo debiutas atstovaujant Lietuvai tarptautinėse varžybose.

„Lidija yra be penkių minučių Lietuvos pilietė. Ne paslaptis, kad ji jau gavo pilietybę pagal atkuriamąją programą – merginos prosenelis lietuvis. Per metus, su federacijos pagalba, buvo surinkti visi archyviniai dokumentai. Gavome sprendimą, kad jai bus suteikta Lietuvos pilietybė, dabar laukiame vienintelės pažymos iš Rusijos dėl šios šalies pilietybės atsisakymo“, – naująją A komandos narę pristatė biatlono federacijos vadovas.

Komandos sustiprinimas L.Žurauskaite leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje Lietuva ir vėl turės moterų estafetę pasaulio taurės varžybose. Perspektyvi sportininkė netgi tampa kandidate dalyvauti žiemą vyksiančiose Pekino olimpinėse žaidynėse.

„Jei spėsime su visomis procedūromis, o ji rodys atitinkamus rezultatus bei paklius į išsvajotą dešimtuką (reitingo – aut. past), kodėl gi ne“, – sakė A.Daugirdas.

Lietuvos biatlono federacija kontaktą su L.Žurauskaite užmezgė prieš daugiau nei metus – tiek laiko truko pilietybės keitimo procesas.

„Viskas prasidėjo daugiau nei prieš metus. Lietuvos komandos treneris Sergejus (Sakalovskis – aut.past) paskambino, pasakė, kad pastebėjo mane Rusijos varžybose bei paklausė, ar turiu lietuviškų šaknų. Atsakiau, kad mano prosenelis yra iš Prienų, – pasakojo L.Žurauskaitė. – Tai buvo mano tėčio svajonė, kad atstovaučiau Lietuvai. Turėjau svajonę aplankyti Lietuvą, tačiau iki šiol nebuvau čia buvusi. Neturėdavau laiko, nes vis dalyvaudavau varžybose, treniruočių stovyklose.“

22 metų biatlonininkė sprendimu džiaugiasi bei jau visą vasarą plušo treniruočių stovyklose su Lietuvos rinktine. Šią savaitę sportininkė išvyks į treniruočių stovyklą Obertiliache (Austrija).

„Vis dar neturiu pilietybės ir nežinau, ar ateinančią žiemą galėsiu dalyvauti IBU varžybose. Gal dalyvausiu tik Latvijoje, Estijoje ar Rusijoje. Svajoju dalyvauti olimpinėse žaidynėse už Lietuvą, toks yra mano tikslas“, – šyptelėjo L.Žurauskaitė.

Beje, Ignalinoje sportininkė triumfavo, nors į Lietuvą po beveik dvi savaites trukusių atostogų ji atvyko tik penktadienį.

„Atmosfera buvo puiki, labai patiko dalyvauti varžybose. Trasoje nebuvo sunku, nes varžovės greičiu truputį atsiliko. Tačiau varžytis po atostogų nelengva. Nebuvo dienų, per kurias galėčiau prisiminti, kaip dalyvauti varžybose bei šaudyti“, – paaiškino L.Žurauskaitė.

Baltijos vasaros biatlono varžybų 19-mečių grupėje stipriausi buvo estai Lisbeth Liiv ir Tuudoras Palmas (abu laimėjo tiek sprintą, tiek persekiojimą), 17-mečių – abiejose rungtyse triumfavęs estas Jakobas Kulbinas ir sprinto bei persekiojimo titulus atitinkamai pasidalinusios lenkės Zuzanna Sadownik ir Emilia Zasadna.