Pirmo greičio ruožo finišą pasiekęs A. Juknevičius: tamsoje įveikėme 120 kilometrų per kopas

Starto rikiuotėje – visa lenktyninė technika

Prologe susidūręs su techniniais nesklandumais, kai neveikė navigacija ir elektroninės kelio knygos, lenktynininkas trasoje važiavo pasikliaudamas tik savo intuicija ir kitų automobilių paliktomis vėžėmis. Teko sulėtinti tempą, norint išvengti pavojingų vietų kopose ir be didelių nuostolių pasiekti prologo finišą. Incidentų trasoje pavyko išvengti, tačiau komanda prarado daug brangaus laiko ir finišą pasiekė 45-oje vietoje.

Paskyrus starto laikus pirmajam greičio ruožui paaiškėjo, kad Dakaro organizatoriais nusprendė sumaišyti skirtingoms kategorijoms priklausančios lenktyninės technikos starto laikus. Todėl „Kreda“ komandos ekipažas startavo ne iš 45-osios vietos, kurioje finišavo prologe, bet 75-osios. Priekyje buvo ne tik kiti sportiniai automobiliai, bet dešimtys lengvųjų prototipų, SSV motobagių ir Dakaro milžinais vadinamų sunkvežimių.

Startavęs iš 75-tos pozicijos, „Kreda“ komandos ekipažas turėjo „apsišarvuoti“ kantrybe ir laukti tinkamo momento, kad galėtų aplenkti lėtesnius varžovus bei kilti pozicijomis aukštyn.

Naktį važiavo per kopas

Sausio 2-osios rytą „Kreda“ komandos ekipažas pajudėjo į pirmojo greičio ruožą, kuriame laukė 333 kilometrų trasa, formuojanti kilpą aplink Hailo miestą. Dakaro organizatoriai žadėjo, kad jame dalyvių lauks „smėlio kalnai“. Šį pažadą patvirtino ir pirmojo greičio ruožo išvakarėse paskelbtas trasos dangos profilis – 63 proc. smėlio, 10 proc. grunto, 27 proc. kopų. Tačiau išaušus rytui situacija pasikeitė drastiškai.

Naktį iš sausio 1-osios į 2-ąją Saudo Arabijoje smarkiai lijo, o tai paveikė ir trasą – lietus išplovė dalį smėlio, todėl jame prasivėrė pavojingos duobės ir išgraužos, kurios nebuvo pažymėtos elektroninėje kelio knygoje. Vienoje tokių išgraužų savo lenktyninį automobilio priekį apgadino ir „Kreda“ komandos ekipažas.

„Pačioje lenktynių pradžioje netekom priekio, kai lūžo reduktoriaus „flanšas“. Tada važiavom kaip galu varomas bagis, tik su mažesniais ratais. Važiavom sunkiai, bet 200 kilometrų įveikėm. Vėliau trasoje prasidėjo tokios sudėtingos vietos, kur be keturių ratų užvažiuoti buvo neįmanoma. Vienoj vietoj sulaukėm sunkvežimio pagalbos, jis užtraukė mus į kalną. Į tą kalną niekaip negalėjom užvažiuoti patys. Sunkvežimio komanda padėjo mums susitvarkyti automobilio priekį, už ką mes esam labai dėkingi. Šis procesas užtruko, bet svarbu tai, kad tamsoj pavyko įveikti paskutinį trasos etapą – 120 kilometrų per kopas – ir pasiekti finišą“, – pasakojo „Kreda“ komandos lyderis A. Juknevičius.

„Kreda“ komanda finišą pasiekė 23.49 val. Lietuvos laiku. Po finišo laukė 120 kilometrų pervažiavimas bendrojo naudojimo keliais. Pasiekęs bivaką, „Kreda“ ekipažas perdavė automobilį į mechanikų rankas. Jie dirbo visą naktį ir automobilį sutvarkė, todėl lenktynininkai yra pasiruošę startuoti antrajame greičio ruože.

Kas laukia antrajame greičio ruože?

Sausio 3-ąją Dakare turėjęs vykti maratoninis greičio ruožas – atšauktas, nes maratoninį bivaką užtvindė stiprios liūtys. Maratoną keičia kito maršruto antrasis greičio ruožas. Jame Dakaro dalyvių lauks 338 kilometrai sportiniu režimu iš Hailo į Al Qaysumah, skrodžiant smėlynus ir kopas.

2022-ųjų Dakaro ralis sausio 1–14 dienomis trečią kartą vyksta Saudo Arabijoje. „Kreda“ komandos lyderis – A. Juknevičius yra labiausiai patyręs lietuvis Dakaro lenktynininkas, startavęs tryliktame savo Dakare. Smėlynus ir dykumas laikantis savo stichija, Dakaro panku vadinamas lenktynininkas yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018 metais A. Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio legenda.