Parolimpiniai čempionai – nežinioje: nuo rugsėjo pinigų treniruotėms nėra

– Golbolas – aklųjų ir silpnaregių riedulys, žaidžiamas trys prieš tris salėje, sportininkai guli, stengiasi įmušti kamuolį į kitoje salės pusėje esančius vartus. Pone Levicki, ar tokia šio žaidimo esmė?

K. Levickis: Pasakėte teisingai, išskyrus, kad sportininkai guli. Žaidėjai guli tik tada, kai ginasi. Taip jie stengiasi užstoti kuo didesnį vartų plotą. Įvartį stengiamasi pelnyti atsistojus ir kuo greičiau įsibėgėjus.

– Golbolo žaidėjai žaidžia su specialiu kamuoliu, jo viduje yra skambaliukai. Žaidėjas girdi kamuolį. Pone Genrikai, ar įmanoma tiksliai nustatyti kamuolio trajektoriją girdint tik garsą?

G. Pavliukianecas: Sudėtinga. Metimų yra visokių – lygių, slystančių grindimis ir šokinėjančių. Yra ir suktų metimų – panašiai kaip futbole ar lauko tenise, kai kamuolys yra užsukamas. Tada turi įsitempęs klausytis, tačiau ne visada pavyksta. Rodos, kamuolys kairėje, bet paskutiniu momentu pasisuka į dešinę ir viskas baigiasi priešininko įvarčiu.

– Nepaisant to, kad žaidžia silpnaregiai ir neregiai, visi privalo dėvėti akinius, nes sąlygos visiems turi būti lygios?

G. Pavliukianecas: Taip. Dedami ne tik akiniai, ant akių dar klijuojami specialūs lipdukai. Tai labai griežta sąlyga, prieš rungtynes teisėjai būtinai patikrina. Rungtynių metu negalima liesti rankomis veido. Jei teisėjai pastebės, kad lieti akinius ar darai kokius nors kitus įtartinus veiksmus prie akių, gali užsidirbti baudinį. Rio de Žaneire vienas žaidėjas už tai buvo diskvalifikuotas.

– Pone Levicki, koks golbolo žaidėjų treniravimosi intensyvumas? Profesionalūs sportininkai, artėjant svarbiems turnyrams, paprastai treniruojasi kelis kartus per dieną. O parolimpiečiai?

K. Levickis: Mes taip pat treniruojamės intensyviai. Paprastai pradedama nuo treniruočių 3 kartus per savaitę, mes treniruojamės 5-6 kartus. Artėjant svarbioms varžyboms, treniruojamės 2 kartus per dieną.

– Ar tai galima lyginti su profesionaliu sportu?

K. Levickis: Žinant, kiek mes dirbam, galima lyginti. Dirbame ir su detalėmis, funkciniais dalykais. Tam reikia laiko.

– Kaip jūs pasirenkate sportininkus?

K. Levickis: Esu susirinkęs pačius geriausius golbolo žaidėjus šiuo metu esančius Lietuvoje.

– Pone Genrikai, ar jūs turite galimybių rungtis su kitų miestų golbolo žaidėjais? Ar yra kitų komandų? Kaip tobulėjama?

G. Pavliukianecas: Prieš 10-15 metų Lietuvoje buvo apie 10 komandų iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio. Bet ilgainiui „Šaltinio“ sporto klubas suviliojo pačius geriausius.

– Ir neliko konkurencijos? Visus įveikėte?

G. Pavliukianecas: Galima sakyti ir taip. Lietuvos čempionate turime tris komandas, jos rungtyniauja ir laimi prizines vietas. Kiti klubai pamatė, kad jiems nėra ką veikti čempionate. Jie neturi noro ir galbūt galimybių žaisti golbolą. Pamažu tų klubų nebeliko.

– Pone Levicki, jūs turbūt per gerai treniruojate savo sportininkus? Kitiems neįdomu su jais žaisti, nes lygis per aukštas?

K. Levickis: Greičiausiai. Nes su visomis trimis komandomis galėčiau drąsiai žaisti parolimpinėse žaidynėse. Manau, jos tikrai neliktų paskutinės.