Sporto mokyklose
Klaipėdos KM Lietuvoje - trečia tarp keturiasdešimties
Prabėgo dar vieneri mokslo metai Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje. Kalbamės su ilgamečiu šios sporto įstaigos direktoriumi Stasiu Kaupiu apie užverstą darbų metraščio puslapį, rūpesčius ir godas, šios sporto šakos reikalus mieste.
- Turime per tūkstantį įvairaus amžiaus moksleivių - krepšininkų, rankininkų, tinklininkų, - pasakojo direktorius. - Juos globoja gausus būrys trenerių, kuriems noriu padėkoti už nuoširdų darbą, pareigingumą, gerus rezultatus.
Paskutinį žiedą šį sezoną į mokyklos pergalių vainiką įpynė treneris Povilas Jefišovas, parveždamas iš Lietuvos čempionato “Pirmasis iššūkis” berniukų, gimusių 1991 metais, komandą su aukso medaliais. Penktokai ir šeštokai įtikinamai įveikė savo varžovus iš A.Sabonio, Š.Marčiulionio, Šiaulių krepšinio mokyklų.
Prieš tai trenerės Ramunės Kumpienės merginos (jaunės ir jaunutės) šiemet tapo moksleivių vicečempionėmis, jaunimo komanda laimėjo žaidynes, o jaunutės iškovojo bronzos medalius.
Skynė pergales ir Grigorijaus Pancerovo jaunimo komanda (žaidynėse - antroji vieta), Lino Kazilionio berniukų ekipa (čempionate - bronzos medaliai). Šiek tiek kukliau pasirodė jauniai ir jaunučiai, nepatekę tarp prizininkų.
Taigi krepšinio komandos šį sezoną pasirodė neblogai. Mums buvo įteiktas prizas su užrašu: “Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklai, pasiekusiai geriausių rezultatų 2002-2003 metais Lietuvos moksleivių krepšinio čempionatuose”. Mokykla tapo trečia šalyje tarp 40 savo varžovių, į priekį praleidusi tik stiprias A.Sabonio ir Kauno krepšinio mokyklas. Priminsiu: pernykštį sezoną mes užbaigėme penkti...
Galėjome pasirodyti ir geriau. Vienur pritrūko sportinės sėkmės, kitur - pakišo koją mums nepatogus varžybų tvarkaraštis. Be to, visų lygių čempionatų finalai vyko Kaune. Suprantama, laimėti prieš šeimininkus “krepšinio Mekoje” - beveik neįmanoma. Jeigu tik negailestingai varžovus triuškinsi...
Perėję Sporto skyriaus žinion, pajutome palengvėjimą: visų komandų išvykos buvo laiku finansuojamos. O tokių kelionių per sezoną susidaro per 140. Dideli pinigai. Prisiminkime, kad klaipėdiškiams kelionės kainuoja daug brangiau nei kauniečiams ir vilniečiams. Mūsų maršrutai: Klaipėda - Vilnius - Biržai - Alytus.
- Tai rūpesčių netrūksta?
- Be abejo. Krepšininkai turi daug treniruočių, rungtynių. Jie nebetelpa “savo namuose”: mokyklos salė patenkina tik 30 procentų mūsų poreikių. Tad nenuostabu, kad salėje vienu metu dirba po du trenerius. Be miesto mokyklų sporto salių niekaip neapsieisime, kad galėtume pasiekti gerų rezultatų.
Apmaudu kalbėti apie vadinamąją miesto sporto tinklo reorganizaciją. Prie mūsų mokyklos buvo prijungtos rankinio ir tinklinio sporto šakos. Tapome didžiuliu kolūkiu. Valdyti tokį monstrą tapo sudėtinga (nei administracijos pagausėjo, nei materialinė bazė išsiplėtė). Su pagarba kalbu apie darbščius rankinio bei tinklinio trenerius. Bet padėti jiems lieka mažai galimybių (užgožia krepšinio reikalai). Beje, visuose didžiuosiuose šalies miestuose krepšinio mokyklos (valstybinės ir nevalstybinės) tik šia sporto šaka rūpinasi. Vlado Knašiaus krepšinio mokykla lyg balta varna vienintelė yra priversta vykdyti, švelniai tariant, abejotino stratego, dirbusio miesto savivaldybėje, įpirštą avantiūrą. Todėl ir verčiamės per galvą, įklimpę į “išminčiaus” paspęstas pinkles, varžomės su galingais, savarankiškais ir turtingais krepšinio partneriais.
- Žvilgtelėkime į miesto krepšinio reikalus. Koks čia mokyklos indėlis?
- Man atrodo, akivaizdus. Tik du “Neptūno” žaidėjai (A.Mineikis ir Ž.Stankus) yra ne mūsų mokyklos auklėtiniai. Visi kiti - “knašiukai”. Savųjų turime ir reprezentacinėse šalies komandose. Mūsų jaunimas grūdinasi, kaupia patirtį, kelia meistriškumą miesto pirmenybėse. Mokyklos auklėtiniai žino: gerai žaisi - pateksi į “Neptūną”. Tai rimta tobulėjimo motyvacija jauniesiems krepšininkams.
- Bet taip nėra su mokyklos merginomis? Ne pirmą kartą kalbama: geros miesto moterų komandos nėra. Trenerio R.Daunio sulipdyta “Žuvėdra” patyrė fiasko.
- Tai jau ne krepšinio mokyklos rūpestis. Žinoma, mums galvą vis dėlto skauda. Trenerės R.Kumpienės merginų (jaunimo gr.) komanda tapo šalies čempione. Kas tų žaidėjų laukia ateityje? Kur mums jas, šiurkščiai tariant, dėti? O tai - gabus jaunimas. Norėtųsi, kad geriausia mūsų “produkcija” pirmiausiai liktų mieste. Čia - sportininkių namai, tėvai, draugės ir draugai. Be abejo, mokyklos geros krepšininkės dar nėra profesionalės. Bet jos jaunos, perspektyvios. Viskas prieš akis. Reikia laiko, rungtynių, stiprių varžovių... ir žaidybinės patirties.
Turbūt ir Sporto skyrius, ir Krepšinio federacija uždelsė savo intervenciją, kad išspręstų miesto moterų komandos reikalus. Tai, žinoma, nelengvas darbas: rėmėjų paieška, finansai, gero trenerio problema. Sakykite, kas ateis iš šalies ir už mus tuos klausimus išspręs?
Mano nuomone, miesto sporto organizacijos nepasinaudoja ir Klaipėdos universitetu, kurio “pastogėje” galėtų toliau tobulėti mūsų geriausi krepšininkai ir krepšininkės (be abejo, ir kitų sporto šakų atstovai) pasilikdami jame studijuoti.
Be abejo, ir universiteto rektoratas, įsiklausydamas į Kūno kultūros katedros specialistų ir sporto klubo vadovų pageidavimus, turėtų būti lankstesnis (ir demokratiškesnis) priimdamas į pirmąjį kursą perspektyviausius miesto sportininkus. Tas “problemas” seniai yra išsprendusios dauguma šalies aukštųjų mokyklų.
- Sporto skyriaus vedėjas I.Zaleckis yra prasitaręs, kad reikia sėsti prie derybų stalo ir pasirašyti šiuo klausimu Sporto skyriaus ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimo sutartį. Tikėsimės, kad šis mūsų pokalbis paspartins tų įvykių eigą.
P.S. Artimiausiu metu papasakosime, ką Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Stasys Kaupys ir rankinio bei tinklinio treneriai galvoja apie “savų” sporto šakų reikalus, jų perspektyvas mieste.
Naujausi komentarai