Po beveik penkių mėnesių praleistų vandenyje – pirmieji žingsniai ant žemės ir ilgai lauktas apsikabinimas. Ant kelių puolęs ir savo žmoną Sonatą stipriai apkabinęs keliautojas A. Mockus prapliupo ašaromis. Dar prieš kelias dienas dėl savo gyvybės kovojęs lietuvis buvo išgelbėtas, o į Sidnėjaus uostą pargabentas kariniu laivu.

Čia jį pasitiko ne tik žmona, bet ir Lietuvos ambasadorius Australijoje bei dalis ten gyvenančių lietuvių. Bendraujant su tautiečiais, dalintasi ir pirmaisiais įspūdžiais iš pragariškų dienų Koralų jūroje.

„Atrodo, vėl persivertimas, guli kažkas tau po galva“, – prisiminė A. Mockus.

Kaip padėkos ženklą jis jį išgelbėjusio laivo vadui padovanojo išsaugotą savo valties dalį. Padėkos žodžiais jis pradėjo ir pokalbį su Australijos žiniasklaida.

„Visų pirma, aišku, labai noriu padėkoti už galimybę dar kartą pamatyti savo šeimą“, – kalbėjo jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Mockus nepamiršo paminėti ir priežasties, dėl kurios pradėjo šią kelionę.

„Negalvokime, kad pasaulis yra tik Trumpas ir Putinas. Galvokime, kad pasaulis – tai geri žmonės, kurie kuria tokius darbus, kurie gelbėja vieni kitus, o ne galvoja tik apie savo gerovę“, – sakė keliautojas.

Koralų jūroje užklupus milžiniškam taifūnui, A. Mockus savo valtyje net kelias paras kovojo dėl savo gyvybės.

„Jeigu reikėtų apibūdinti vienu žodžiu – tai lyg sapnas. Vis dar gyvenu sapne. Ir dar pats netikiu tuo. Dar vakar buvo toks jausmas... Galvoju – ar aš tikrai nesu miręs?“ – pasakojo jis.

Pasak jo, pirmieji pranešimai apie artėjančią audrą neatrodė tokie grėsmingi, kokia ji galiausiai pasirodė esanti.

Galvoju – ar aš tikrai nesu miręs?

„Kaip dabar viskas išaiškėjo – bangos siekė 16 metrų, nors buvo planuota, kad jos bus 5–7 metrų aukščio. Vietoje vėjo, kuris turėjo siekti 54 mazgus, gūsiai beveik dvigubai viršijo šį skaičių – beveik 100 mazgų“, – aiškino A. Mockus.

Užklupus taifūnui, jis valties viduje nuolat buvo talžomas. Tuo pačiu metu teko ir išsemti valtyje pradėjusį kauptis vandenį.

„Kaip tik šalia pasitaikė maikutė, kurią man padovanojo Onkologijos vaikų centras – ji buvo skirta sunkiausioms akimirkoms. Būtent su ja pavyko sustabdyti kraują pirmą dieną. Paskui, kitą dieną, vėl buvau išvirtęs – vėl prasiskėliau tą pačią vietą“, – pasakojo keliautojas.

Dar prieš atplaukiant jį išgelbėjusiam kariniam laivui, A. Mockų iš oro nuolat stebėjo tarnybų lėktuvai.

„Paskui naktimis ir dienomis jie išskrisdavo pasipildyti kuro, grįždavo paryčiais. Tas nakties laukimas, kai vėl esi vienas jūroje... Žinai, kad aplink nieko nėra, ir nežinai – ras ar neras“, – prisiminė jis.

Keliautojas taip pat sakė, kad svarstydamas blogiausią scenarijų buvo nufilmavęs savo atsisveikinimo vaizdo įrašą.

„Įrašinėjau vaizdo pranešimą. Tik užsiminiau kapitonui, kad jau buvau padaręs atsisveikinimo įrašą telefone. O konkrečių žinučių žmonai ir sūnui tikrai nebuvo – tai išgalvota istorija“, – patikslino A. Mockus.

Siaučiant didžiulei audrai, jo valties „Kuršis“ išgelbėti nepavyko. Vis dėlto keliautojas puoselėja viltį ją dar pamatyti. Tris savaites Australijoje dar praleisiantis lietuvis tikisi, kad kažkokiu būdu pavyks išplaukti jos ieškoti.

„Tikiuosi, aišku. Norisi tikėtis. Išlipant buvo toks jausmas, kad gal kažkaip dar susimatysime su tavim“, – vylėsi jis.

Pasak A. Mockaus, su šia irkline valtimi jis planavo perplaukti ir Baltijos jūrą, o gal net Indijos vandenyną.

„Norėjosi galbūt nustebinti – perplaukti Baltijos jūrą, galbūt liepos 6-ąją. Buvo mintis pasiūlyti pačiam A. Valujavičiui: plaukiam kartu – tu su savo, aš su savo“, – sakė keliautojas.

Jis pasakojo, kad prieš pat audrą buvo priartėjęs prie Australijos krantų vos per 400 kilometrų. Jei ne taifūnas, savo tikslą būtų pasiekęs po dar kelių dienų.

„Buvau priartėjęs maždaug iki 210 kilometrų nuo kranto. Pagal mano tempą – tai trys geros irklavimo dienos. Vidutiniškai per dieną Koralų jūroje nuplaukdavau apie 70 jūrmylių“, – skaičiavo A. Mockus.

Keliautojas su irkline valtimi pradėjo savo kelionę praėjusių metų spalio viduryje. Plaukdamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Australiją per Ramųjį vandenyną, lietuvis turėjo įveikti iš viso 12 tūkst. kilometrų.