Japonija paprašė metams atidėti Tokijo olimpines žaidynes dėl koronaviruso pandemijos, o TOK sutiko, anksčiau antradienį paskelbė japonų premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė).

Pasak jo, TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) šiam prašymui pritarė.

„Pasiūliau atidėti [žaidynes] maždaug metams, o prezidentas Bachas 100 procentų sutiko“, – žurnalistams sakė Japonijos premjeras.

Tokijo gubernatorė Yuriko Koike (Juriko Koikė) savo ruožtu patikino, kad žaidynės išsaugos pavadinimą „Tokijas 2020“, nors ir vyks 2021-aisiais.

Lyderiai sutarė, kad olimpinės žaidynės Tokijuje šiais neramiais laikais gali tapti vilties švyturiu pasauliui ir kad olimpinė liepsna gali tapti šviesa tunelio, kuriame šiuo metu atsidūręs pasaulis, gale.

Planuota, kad Tokijo olimpiada vyks šių metų liepos 24–rugpjūčio 9 dienomis, bet po Th. Bacho ir Sh. Abe pasitarimo telefonu nuspręsta žaidynes atidėti. Tai pirmas kartas, kai taikos metu nukeliamos olimpinės žaidynės.

Bendrame pranešime Th. Bachas ir Sh. Abe sakė, kad, remiantis dabartine Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, Tokijo žaidynės „privalo būti perkeltos į datą po 2020-ųjų [vasaros], bet ne vėliau kaip 2021-ųjų vasarą, kad būtų apsaugota sportininkų, visų, dalyvaujančiųjų olimpinėse žaidynėse ir tarptautinės bendruomenės sveikata“.

„Lyderiai sutarė, kad olimpinės žaidynės Tokijuje šiais neramiais laikais gali tapti vilties švyturiu pasauliui ir kad olimpinė liepsna gali tapti šviesa tunelio, kuriame šiuo metu atsidūręs pasaulis, gale“, – sakoma pareiškime.

Toks žingsnis bus skaudus smūgis Tokijui, sulaukusiam daug pagyrų už žaidynių organizavimą, nes renginių vietos buvo baigtos gerokai anksčiau termino, o bilietų paklausa buvo milžiniška.

Olimpinės žaidynės, kurios yra išgyvenusios boikotų, teroristinių atakų ir protestų, bet nuo 1948-ųjų būdavo rengiamos kas ketverius metus, šiemet bus svarbiausias koronaviruso paveiktas renginys. Dėl tūkstančių gyvybių pareikalavusios pandemijos jau atšaukta daugybė svarbių sporto renginių visame pasaulyje.

TOK pastarosiomis dienomis buvo vis labiau spaudžiamas atidėti olimpiadą, kuri turėjo prasidėti liepos 24-ąją, pasaulyje 1,7 mlrd. žmonių šiuo metu gyvenant karantino sąlygomis, įvestomis siekiant stabdyti tolesnį COVID-19 sukėlėjo plitimą.

Daugelis sportininkų nebegali treniruotis, be to, jiems gresia užsikrėsti naujuoju virusu arba tapti jo platintojais. Atšauktos kvalifikacinės atrankos, smarkiai apribotos tarptautinės kelionės.

Sekmadienį TOK nusistatė keturių savaičių terminą pasiūlymui dėl olimpiados atidėjimo pateikti, bet Kanadai ir Australijai atšaukus savo komandas, o įtakingiems JAV olimpiniam komitetui ir Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai prisidėjus prie atidėjimo šalininkų choro, tapo akivaizdu, kad olimpiada šių metų liepą neprasidės.

Žaidynių atidėjimas yra milžiniškas darbas, apimantis visus Tokijo olimpiados planavimo aspektus nuo varžybų vietų iki saugumo ir bilietų.

Tokijas skyrė maždaug 12,6 mlrd. dolerių (11,7 mlrd. eurų) žaidynėms surengti, rodė vėliausias biudžetas. Ekspertai mano, kad atidėjimas gali atsieiti maždaug 6 mlrd. dolerių (5,6 mlrd. eurų) trumpuoju periodu, bet tai bus kompensuota, kai žaidynės galiausiai įvyks.

Tai taip pat bus skaudus smūgis rėmėjams ir dideliems transliuotojams, kurie per šį kas ketveri metai vykstantį renginį gauna itin svarbių reklamos pajamų.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Tokijas patiria nenumatytų pakeitimų dėl olimpinių žaidynių. 1940-aisiais Japonija turėjo būti pirmoji olimpiadą surengusi Azijos šalis, bet galiausiai atsitraukė dėl tarptautinio spaudimo, susijusio su Japonijos ir Kinijos karu.

„Užsispyrimas ir arogancija“

TOK buvo kritikuojamas dėl to, kad taip ilgai nepriėmė šio sprendimo. Kiti svarbūs renginiai, tokie kaip Europos futbolo čempionatas, jau buvo atidėti anksčiau.

Britų dviratininkas Callumas Skinneris (Kalumas Skineris) griežtai kritikavo TOK prezidentą Th. Bachą ir kaltino jį pirmiausia paisant savų interesų.

„Bacho užsispyrimas ir arogancija šiuo atveju įspūdingai žlugo, jis susilpnino olimpinį judėjimą, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė C. Skinneris. – Tai ne pirmas kartas, kai jis savo paties motyvus iškelia virš sportininkų ir judėjimo.“

Tačiau Tokijo olimpiados organizatoriai atkreipia dėmesį į be precedento sudėtingą – jau nekalbant apie kainą – uždavinį nukelti žaidynes. Net nėra aišku, ar varžybų vietos ir vėliau bus prieinamos, o dešimtis tūkstančių viešbučių kambarių reikės užsakinėti iš naujo.

„Sunku įsivaizduoti, kaip sudėtinga staiga viską keisti po septynerius metus trukusio pasirengimo didžiausiam pasaulyje sporto renginiui“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs TOK rinkodaros vadovas Michaelas Payne'as (Maiklas Peinas).

Įterpti 16 dienų olimpiadą į perkrautą 2021 metų renginių kalendorių yra dar vienas didelis galvos skausmas. Kitų metų vasarą taip pat turi vykti plaukimo ir lengvosios atletikos pasaulio čempionatai.

Tačiau Tarptautinė lengvosios atletikos federacija jau paskelbė, jog yra pasirengusi pakeisti kitų metų rugpjūčio 6–15 dienomis Oregone numatomo pasaulio čempionato datą, kad būtų galima nukelti olimpiadą.