Kas per žmonės toje mūsų valstybėje gyvena? Jiems vis reikia dievų ir dievukų. Taip yra ir dėl tos mūsų sportininkės Rūtos Meilutytės.

Laimėjo ji tuos medalius, tai valstybėje vėl verda "širšalas". Visi tik ir kalba, rašo, rodo per televiziją, pliurpia per radiją. Vien tik girdi: "Meilutytė, Meilutytė".

Na, kiek galima? Parskrido mergaitė iš užsienio, tuoj visi pripuolė, čia pat oro uoste kiša jai tas nuvytusias gėles, kalbina, užduoda kvailus klausimus, sekioja iš paskos. Ir visi nori pasišildyti žymiausios Lietuvos sportininkės šlovės spinduliuose.

Palikite ją ramybėje, garbūs ponai ir ponios. Juk jai dar tik 16 metų. Tai juk dar vaikas. Neatimkite iš mergaitės gražios jaunystės, nepaverskite jos tuo viešu asmeniu, kuris vėliau eina iš proto, norėdamas nuo visų pasislėpti.

Juk lygiai toks pat "širšalas" prieš 20 metų buvo ir dėl Arvydo Sabonio. Jį visur, kaip tik įmanydami, liaupsino, įsiteikdami kalbėjo nesąmones, kol jam pačiam visa tai iki gyvo kaulo įkyrėjo.

Juk kiekvieną normalų žmogų padlaižiai ir pataikūnai veikia neigiamai. O A.Sabonis buvo normalus vaikinas, paprastų darbininkų sūnus, ir daugiau nieko. Jis ne Dievas, kad reikėtų garbinti.