Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad norėtų aktyvesnio Europos Sąjungos (ES) pareigūnų vaidmens darbo grupėje, kuri aiškinasi Sausio 13-osios byloje įtariamo buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo skubaus paleidimo aplinkybes.

Anot R.Šimašiaus, tarp Lietuvos ir Austrijos vis dar nėra sutarimo, kaip teisiškai vertinti Austrijos veiksmus šio incidento atveju, o kai kurie Vienos argumentai žeidžia nusikaltimo aukas.

„Ministras ketina pirmadienį Vyriausybei pristatyti šią situaciją ir pasiūlyti Lietuvai paprašyti darbo grupėje dalyvaujantiems ES institucijų atstovams imtis aktyvesnio, koordinuojančio vaidmens. Šiuo metu jie dalyvauja tik stebėtojo statusu“, - penktadienį pranešė Teisingumo ministerija.

„Kartu ministras siūlys diskusiją dėl priemonių, kurių galima imtis ir nelaukiant teisininkų išvadų, perkelti į ES politinį lygmenį“, - teigiama ministerijos pranešime spaudai.

Ministras vėliau penktadienį žurnalistams sakė, kad klausimai dėl Europos arešto orderio bus keliami ES lygiu, dėl to ketinama tartis su Užsienio reikalų ministerija.
Abiejų šalių pareigūnų darbo grupė antrąjį posėdį surengė ketvirtadienį Austrijos sostinėje Vienoje, tačiau, pasak ministro, vis dar liko neatsakytų klausimų.

„Kol kas Lietuvos ekspertai negavo paaiškinimų, kurie leistų suprasti Austrijos poziciją, kokių duomenų trūko, kad M.Golovatovas būtų sulaikytas“, - žurnalistams penktadienį sakė ministras.

"Kai kurie esminiai klausimai liko neatsakyti", - pareiškė ministras.
R.Šimašiaus teigimu, kai kurie Austrijos viešai išsakyti argumentai Lietuvai yra įžeidžiantys.

„Iš Austrijos pusės pasklidę pareiškimai, kad arešto orderyje yra istoriniai duomenys, o ne duomenys apie M.Golovatovo vaidmenį Lietuvoje, mano supratimu, yra neadekvatūs ir tam tikra prasme įžeidžiantys šio nusikaltimo aukas. Mums tai ne tik istorija, bet konkretus nusikaltimas. Labai apmaudu, kad kai kurie mūsų partneriai ES to nesuvokia“, - kalbėjo ministras.

Jis taip pat sakė, kad kyla klausimas, kodėl Austrija, tvirtinanti neturėjusi pagrindo sulaikyti M.Golovatovo, jo neįleido į Austriją, o išsiuntė atgal į Maskvą.
Ministras pranešė, kad Austrija yra linkusi atsisakyti išlygos, pagal kurią Europos arešto orderis netaikomas nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų. Nepaisant to, pasak R.Šimašiaus, net ir esant išlygai Austrija privalėjo išduoti M.Golovatovą remdamasi kita sutartimi dėl ekstradicijos.

„Jeigu linkstama diskutuoti apie procedūrų pakeitimą, vadinasi, iki tol buvusios procedūros nedavė rezultatų, kuriais Austrijos pusei būtų galima džiaugtis“, - žurnalistams sakė teisingumo ministras.

R.Šimašius pridūrė esąs tikras, kad jeigu M.Golovatovas dar kartą atvyktų į kokią nors ES šalį, jis būtų sulaikytas ir atiduotas Lietuvai.
„Jeigu jis nori laisvai keliauti, jis turi atvykti į teisingumą Lietuvoje, jeigu būtų pripažintas kaltas, atlikti bausmę ir tada galės keliauti laisvas kur tik  nori“, - sakė teisingumo ministras.

Rusijos pilietis M.Golovatovas liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet praėjus mažiau nei parai jis paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991 metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį.

Austrijos veiksmai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas. Austrija tvirtina, kad M.Golovatovas paleistas, nes Lietuvos prokurorai laiku nepateikė duomenų.
„Mūsų duomenimis, Austrija ne tik galėjo, bet ir privalėjo elgtis kitaip“, - penktadienį pabrėžė R.Šimašius.