Velso princas Charlesas (Čarlzas), atvykęs į Europą su misija gerinti Didžiosios Britanijos santykius su sąjungininkais ES po „Brexit“, sekmadienį lankosi nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame Italijos Amatričės mieste.

Princas šiame istoriniame miestelyje centrinėje Italijoje ketino pasikalbėti su praėjusių metų žemės drebėjimą išgyvenusiais žmonėmis ir susitikti su kai kuriais atstatymo darbų dalyviais.

Jis įžengė į apleistą „raudonąją zoną“, kur sugriuvo namai ir XIII amžiaus miestelio bokštas – vienas iš dešimčių regiono architektūros brangakmenių, kuriems pakenkė 2016 metų rugpjūčio drebėjimas, taip pat pareikalavęs beveik 300 gyvybių.

Princas aplankė ir organizacijos „Save the Children“ („Gelbėkit vaikus“) paviljoną.

68-erių princas Charlesas, soste pakeisiąs savo motiną karalienę Elizabeth II (Elzbietą II), keliauja po Europą su žmona Camilla (Kamila). Kelionė prasidėjo penktadienį Rumunijoje ir baigsis trečiadienį Austrijoje.

Šiuo turu per tris šalis siekiama „išryškinti Jungtinės Karalystės ryšius su Europos partnerėmis“ tokiose srityse kaip gynyba ir kova su žmonių kontrabanda, nurodoma oficialioje jo svetainėje.

Toks „žavesio puolimas“ buvo surengtas Britanijai šią savaitę oficialiai pradėjus „Brexit“ procesą ir tapus pirmąja iš ES išstojančia šalimi per visą Bendrijos 60 metų istoriją.

Princo Charles'o sūnus, Didžiosios Britanijos princas Williamas (Viljamas), ir jo žmona Kate (Keit) kovą su panašiu oficialiu vizitu lankėsi Paryžiuje.

„Renesanso žmogus“

Šešių dienų kelionė Italijoje prasidėjo penktadienį, romantišku pasivaikščiojimu Florencijos viduramžių Pontė Vekijo tiltu leidžiantis saulei.

Šeštadienį princas pagerbė Pirmojo pasaulinio karo aukas Vičencoje, o 69 metų Camilla aplankė vilą „La Gloriette“ prie Neapolio įlankos, konfiskuotą iš mafijozo pravarde „Beprotis“, kuri dabar yra projekto psichikos ligomis sergantiems jaunuoliams namai.

Kol Charlesas lankosi Amatričėje, Camilla aplankys asociaciją „Arcobaleno“ Florencijoje, padedančią prekybos žmonėmis aukoms moterims. Tai svarbus klausimas Italijoje, kuri Viduržemio jūroje išgelbsti šimtus tūkstančių migrantų, tarp jų – pažeidžiamų moterų.

Pirmadienį karališkoji pora grįš į Toskanos sostinę dalyvauti Strozzi (Strocio) rūmų kultūrinės organizacijos „Fondazione Palazzo Strozzi“ priėmime 100-osioms Florencijos britų instituto metinėms, per kurį Charlesas bus pagerbtas kaip „Metų Renesanso žmogus“.

Kitą dieną sosto įpėdinis ir Kornvalio kunigaikštienė susitiks su popiežiumi Pranciškumi ir apžiūrės Vatikaną.

Apsilankymas vaizdingoje Amatričėje kalvos viršūnėje nebus pirmas princo apsilankymas žemės drebėjimų zonose. 2004 metais Charlesas buvo nuvykęs į daugiau kaip 40 tūkst. gyvybių pareikalavusio žemės drebėjimo nuniokotą senovinį Bamo miestą Irane.

2006 metais jis ir Camilla apsilankė Kašmyre, kur per žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 73 tūkst. žmonių, o dar 3,5 mln. buvo priversti palikti savo namus.

Po Amatričės katastrofos karalienė Elizabeth II paaukojo asmenišką auką, kad padėtų apgyvendinti be namų likusius žmones ir atkurti apgadintas bažnyčias.

Šeštadienį šiame regione ir priešais parlamentą Romoje protestuotojai reikalavo, kad vyriausybė paspartintų naujų, drebėjimams atsparių namų statybas ir padėtų vietos ūkininkams bei verslininkams vėl atsistoti ant kojų.

Amatričės meras Sergio Pirozzi (Serdžas Pirocis) šį savaitgalį paskelbė, kad Vokietijos vyriausybė ir virtinė vokiečių kompanijų mokės už apgriautos miesto ligoninės atstatymą.

Prieš drebėjimą Amatričė labiausiai garsėjo kaip makaronų padažo „amatriciana“ tėvynė.

Apkabino žemės drebėjimą išgyvenusius žmones

Didžiosios Britanijos princas Charlesas (Čarlzas) sekmadienį centrinės Italijos Amatričės miestelyje apžiūrėjo pernai žemės drebėjimo padarytą „siaubingą“ žalą ir apkabino susigraudinusius to drebėjimo liudininkus.

Velso princas vienas tylomis žengė per sugriautą ir apleistą „raudonąją zoną“ aplink sugriuvusį XIII amžiaus miestelio bokštą – vieną iš dešimčių regiono architektūros brangakmenių, kuriems pakenkė 2016 metų rugpjūčio drebėjimas, taip pat pareikalavęs beveik 300 gyvybių.

„Kokia siaubingo nuniokojimo scena“, – pasakė jis, eidamas pro sugriautą Šv. Augustino bažnyčią, kur vieninteliai gyvybės ženklai yra benamės katės soduose prie sugriautų namų.

Princas, kuris buvo su geltonu šalmu ir pilku kostiumu, susitiko su miestelio meru Sergio Pirozzi (Serdžu Pirociu), kuris jam pasakė, kad nuo drebėjimo nebuvo „raudonojoje zonoje“ ir neis ten, kol miestelis nebus atstatytas. „Turime žvelgti į ateitį“, – sakė jis.

„Norėčiau daugiau dėl jūsų padaryti, jūsų sugebėjimas atsigauti nuostabus“, – pasakė 68 metų princas vienam vietos vyrui, paspaudęs rankas gelbėtojams ir tiems, kas padeda atstatyti miestelį.

Tarp žmonių, žuvusių per drebėjimą Amatričėje, yra ir trys ten atostogavę britai.

Drebėjimas apgadino kelius, tad Charlesas atskrido sraigtasparniu. Princas padėjo geltonų ir baltų gėlių girliandą prie paminklo parke, kuriame išgyvenusieji nakvojo iš karto po drebėjimo.

Tuo metu daug gyvųjų dar laukė žinių apie savo artimuosius, likusius po griuvėsiais.

„Pasakiau jam, kad tą naktį netekau vyro, jis buvo labai sujaudintas, jis mane apkabino“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo 65 metų Marina Torredi (Marina Toredi).

„Didvyris“

„Nepaprastai emocingas momentas. Pristačiau jį Agostino (Agostinui), gelbėtojui, kuris tą naktį ištraukė mane iš nuolaužų. Jis pasakė, kad jis yra didvyris“, – pridūrė ji.

75 metų Carmine Monteforte (Karminė Montefortė), kuris drauge su kitais vietiniais, mojavusiais JK vėliavėlėmis, laukė progos pamatyti princą, sakė, kad Charlesas jį taip pat šiltai apkabino.

„Tai buvo labai mielas žmogiškos šilumos gestas, aš apsiašarojau. Jo vizitas čia tikrai pakėlė dvasią“, – sakė jis.

Velso princas Charlesas su žmona Camilla (Kamila) atvyko į Europą su misija gerinti Didžiosios Britanijos santykių su sąjungininkais ES po „Brexit“.

Vilties ženklas vidurio Italijai

Tūkstančių tikinčiųjų pasveikintas popiežius Pranciškus sekmadienį atvyko į šiaurinį Emilijos-Romanijos regioną, smarkiai nukentėjusį 2012 metais per žemės drebėjimą ir iš esmės atstatytą, – šis pavyzdys turėtų teikti viltį visam šalies vidurio regionui, pernai patyrusiam dar baisesnių griaunančių požeminių smūgių.

Pirmoji Pranciškaus aplankyta vieta buvo žemės drebėjimo apgriauta Duomo katedra Karpyje, ten viduje prie Šv.Mergelės Marijos statulos jis padėjo puokštę gėlių. Kelerius metus restauruojama bažnyčia buvo atidaryta tik praėjusį savaitgalį.

„Čia yra tie, kurie yra lieka palaidoti gyvybės griuvėsiuose, – sakė popiežius savo pamoksle 20 tūkst. susirinkusiųjų į mišias aikštėje priešais katedrą. – Ir čia yra tie, kurie, kaip jūs, Dievui padedant, pakilo iš griuvėsių, kad atkurtų“.

Dar apie 50 tūkst. žmonių stebėjo mišias didžiuliuose ekranuose mieste, turinčiame 70 tūkst. gyventojų.

Per vienos dienos vizitą numatytas popiežiaus susitikimas su žmonėmis, netekusiais savo artimųjų per žemės drebėjimą, pokalbiai su kunigais, vienuoliais, seminaristais.

Emilijos-Romanijos modelis, kaip buvo atstatoma teritorija po 6,1 balo ir 5,8 balo žemės drebėjimų, nusinešusių 28 gyvybes 2012-ųjų gegužę, laikomas pavyzdiniu. Siekiant tikslo, buvo suvienytos politikų, verslininkų ir vyskupų pastangos, parinkti bendri prioritetai.

Šiuo popiežiaus apsilankymu norėta parodyti dėkingumą už miesto atstatymą, sakė Karpio arkivyskupas monsinjoras Francesco Cavina (Frančeskas Kavina) per Italijos vyskupų konferencijos televiziją TV2000. Bet jis dar pridūrė,kad tai esąs „ir vilties ženklas, kad įmanoma atstatyti viską vidurio Italijos žmonėms, deja iškentėjusiems dar baisesnių dalykų“.

Pernai rugpjūčio 24 dieną 6,1 balo žemės drebėjimas vidurio Italijoje Umbrijos, Abrucų ir Markės srityse nusinešė beveik 300 gyvybių, sugriovė tūkstančius pastatų: bažnyčių, istorinių namų, muziejų, daugelio miestų centrai tapo negyvenami, Stiprių smūgių virtinė pasikartojo ir spalį, vienas jų buvo stipriausias Italijoje per beveik keturis dešimtmečius ir siekė 6,6 balo stiprumo, griuvo daugybė pastatų, bet buvo apsieita be žmonių aukų, nes žmonės iš labiausiai pažeidžiamų vietovių buvo evakuoti.

Valdžia 2016-aisais žemės drebėjimų pridarytų nuostolius įvertino daugiau kaip 23,5 mlrd. eurų, kai 2012 metais Emilijos-Romanijos regione žala buvo įvertinta 13,5 mlrd. eurų.