Rusija teigia baigianti užimti visą Ukrainos rytinę Luhansko sritį

„Luhansko liaudies respublikos išvadavimas artėja prie pabaigos“, – S. Šoigu žodžius per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros. Jis turėjo galvoje separatistų 2014 metais įkurtą niekieno, išskyrus Maskvą, nepripažintą darinį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, esą norėdamas apginti tenykščius rusakalbius, ypač separatistinėse Luhansko ir Donecko teritorijose.

Rusija šių separatistinių darinių nepriklausomybę pripažino prieš pat karinę invaziją.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Rusija laikosi pozicijos, kad Donbaso separatistų „liaudies respublikos“ turi apimti visą Luhansko srities ir piečiau esančios Donecko srities teritoriją.

S. Šoigu taip pat teigė, kad 1 908 ukrainiečių kariai pasidavė apsuptoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ pietrytiniame Mariupolio mieste, dabar kontroliuojamame Rusijos pajėgų.

Kad kontroliuoja šį Ukrainos pietryčiuose esantį strateginės svarbos miestą, Rusija paskelbė balandžio pabaigoje, užblokavusi likusius ukrainiečių karius didžiulėje metalurgijos gamykloje.

S. Šoigu sakė, kad Ukraina gegužės pradžioje bandė atsiimti strategiškai svarbią Gyvačių salą Juodojoje jūroje, anksčiau užimtą Rusijos pajėgų.

„Šis abejotinas veiksmas pasirodė esanti visiška nesėkmė“, – teigė jis.

Gyvačių sala išgarsėjo invazijos pradžioje, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

Rusijos laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko laive kilus gaisrui ir detonavus šaudmenims, bet Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į kreiserį raketomis. JAV patvirtino Ukrainos versiją.