Prisimenant 1991 metų pučą: iš Maskvos glėbio iki šiol išsiveržė ne visos tautos

Prieš 30 metų, 1991 m. rugpjūtį, komunistų partijos kietosios linijos šalininkų grupė pabandė perimti valdžią iš sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo. Užtvindė Maskvą tankais, civiliai stojo prieš. Pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, ar vėl stos Šaltojo karo priešprieša, reformos žlugs.

M. Gorbačiovui atostogaujant Kryme, Borisas Jelcinas, vienos iš penkiolikos Sovietinių Rusijos Respublikų prezidentas, buvo Maskvoje, užlipo ant tanko smerkdamas perversmą ir paragino visuomenę nepaklusti.

„Tas užlipimas ant tanko... Toks buvo B. Jelcino charakteris – ryžtingai ginti savo tiesą, tai, ką laikė teisinga“, – kalbėjo buvęs B. Jelcino patarėjas Genadijus Burbulis.

O perversmininkams to jelciniško ryžto trūko. Kad pučas tuoj žlugs, išdavė pučistų konferencija – jie prakaitavo, mikčiojo, o vieno organizatoriaus Genadijaus Janajevo rankos drebėjo. Kaip pats skelbė, M. Gorbačiovas neva sunkiai serga, todėl jis perima valdymą.

Aplink valdžios pastatus ėmė rinktis žmonės, kilo barikados.

„Tvyrojo entuziazmas, ryžtas ir tvirtas tikėjimas mūsų galutine pergale“, – sakė G. Burbulis.

Perversmo rengėjai nepuolė prieš žmones naudoti jėgos, bet trys žmonės žuvo protestuotojams pastačius autobusų barikadą prieš riedančius tankus.

Dabartinė Rusija yra labai toli nusmukusi atgal, lyginant su tuo, kas buvo prieš 30 metų, politiškai ir dvasiškai.

„Šarvuočiai daužė troleibusus, pro langą kybojo vaikinas. Pribėgau, ištiesiau rankas jo link padėti, ir iš kažkur pasigirdo šūvis. Mane nutvilkė deginantis skausmas“, – pasakojo išgyvenęs sužeistasis Genadijus Veretilnijus.

Pučas žlugo per tris dienas. M. Gorbačiovas iš Krymo grįžo į Maskvą, paskelbė, kad kontroliuoja padėtį. Bet valdžia M. Gorbačiovui jau slydo iš rankų, nes kilo B. Jelcino žvaigždė.

Scanpix nuotr.

Pučas nepavyko, neišgyveno ir komunistų partija. M. Gorbačiovas atsistatydino. Puču pasinaudojo Latvijos ir Estijos vyriausybės, tą rugpjūtį paskelbusios atkuriančios nepriklausomybę.

Po pučo Lietuvą užgriuvo tarptautinio pripažinimo lavina. Iki rugsėjo Lietuvą pripažino beveik visos Europos šalys, įkandin Amerika ir Sovietų Sąjunga, o praėjus vos keturiems mėnesiams po pučo, subyrėjo ir Sovietų Sąjunga.

Bet iš Maskvos glėbio iki šiol išsiveržė ne visos tautos.

„Todėl, kad tos tautos nebuvo pasirengusios progai. O Lietuva pati darė tą progą. Ji žinojo, ko nori. Nei ukrainiečiai, nei gudai nežinojo, ko jie nori“, – sakė Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Imperinių ženklų apstu ir dabar, valdant Vladimirui Putinui. Opozicija užgniaužta, kaip ir žiniasklaidos bei rinkimų laisvė.

„Dabartinė Rusija yra labai toli nusmukusi atgal, lyginant su tuo, kas buvo prieš 30 metų, politiškai ir dvasiškai. Dabar visai neseniai V. Putinas apdovanojo pučistų generolą“, – teigė V. Landsbergis.