Prieš lemiamą balsavimą Prancūzijoje – nauji protestai prieš pensijų reformą

Po kelias savaites trukusių taikių streikų ir eitynių prieš oficialaus pensinio amžiaus ilginimą nuo 62 iki 64 metų policija šeštadienį uždarė priešais parlamentą esančią Konkordijos aikštę demonstracijoms po dvi naktis iš eilės vykusių susirėmimų.

Į kai kuriuos įstatymų leidėjus buvo nusitaikyta individualiai: Ericas Ciotti (Erikas Siotis) – konservatyvios Respublikonų partijos vadovas, kuris, kaip tikimasi, nepritars nepasitikėjimo pareiškimams, – anksti sekmadienį sužinojo, kad jo rinkimų apygardos biuras per naktį buvo apmėtytas akmenimis.

„Žudikai, kurie tai padarė, nori daryti spaudimą mano balsavimui pirmadienį“, – rašė E. Ciotti socialiniame tinkle „Twitter“, skelbdamas nuotraukas, kuriose matyti išdaužyti langai ir grasinantys grafičiai.

LNK reportažas:

Šeštadienį Paryžiuje vykusioje 4 tūkst. žmonių demonstracijoje, kurios metu kai kurie padeginėjo šiukšliadėžes, niokojo autobusų stoteles ir statė improvizuotas barikadas, buvo sulaikyta daugiau kaip 80 žmonių.

Dar 15 žmonių buvo sulaikyti Lione po to, kai, policijos teigimu, susirėmimus sukėlė „smurtaujančių asmenų grupės“.

Kas mums dar lieka be to, kad toliau demonstruotume?

Kitos demonstracijos Prancūzijos miestuose praėjo taikiai, šimtai žmonių dalyvavo Viduržemio jūros uostamiestyje Marselyje.

„Kas mums dar lieka be to, kad toliau demonstruotume?“ – sakė 33 metų telekomunikacijų inžinierius Romainas Morizot (Romenas Morizo), dalyvavęs protesto akcijoje Marselyje.

Po to, kai vyriausybė pasinaudojo konstitucine nuostata ir apėjo parlamento balsavimą dėl pensijų reformos, „dabar tai visur pakurstys socialinę įtampą, – pridūrė R. Morizot. – Tęsime toliau, neturime kito pasirinkimo.“

Atokiau nuo didžiųjų miestų gatvių griežtai kairioji profsąjunga CGT šeštadienį pranešė, kad darbuotojai uždarys didžiausią Prancūzijos naftos perdirbimo gamyklą Normandijoje, ir įspėjo, kad pirmadienį gali būti uždarytos dar dvi.

Iki šiol streikuotojai tik trukdė degalų tiekimui iš naftos perdirbimo gamyklų, bet visiškai nesustabdė veiklos.

Dėl protestų taip pat buvo sustabdytas šiukšlių išvežimas didžiojoje Paryžiaus dalyje – dabar gatvėse guli apie 10 tūkst. tonų atliekų, o vyriausybė privertė kai kuriuos šiukšliavežius grįžti į darbą.

Ketvirtadienį planuojama devintoji platesnio masto streikų ir protestų diena.

E. Macronui artimi žmonės naujienų agentūrai AFP sakė, kad prezidentas „žinoma, stebi įvykius“ vietoje.

„Įnešti chaoso į chaosą“

E. Macrono reforma ne tik ilginamas pagrindinis pensinis amžius, bet ir didinamas metų, kuriuos žmonės turi mokėti į sistemą, kad gautų visą pensiją, skaičius.

Vyriausybė teigia, kad pokyčiai reikalingi siekiant ateinančiais dešimtmečiais išvengti didžiulio deficito, susijusio su senėjančia Prancūzijos visuomene.

Tačiau oponentai tvirtina, kad įstatymas yra nesąžininga našta mažas pajamas gaunantiems asmenims, moterims ir žmonėms, dirbantiems fizinį darbą, o apklausos nuolat rodė, kad dauguma nepritaria pakeitimams.

Sekmadienį savaitraštyje „Journal du Dimanche“ (JDD) paskelbtoje 2 tūkt. žmonių apklausoje E. Macronas sulaukė 28 proc. pritarimo – žemiausio nuo 2019 metų masinių „geltonųjų liemenių“ demonstracijų prieš naują degalų mokestį.

Po to, kai ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi ir priėmė įstatymą be balsavimo žemuosiuose Nacionalinės asamblėjos rūmuose, paskutinė oponentų viltis užblokuoti reformą – nuversti vyriausybę per vieną iš pirmadienį vyksiančių balsavimų dėl nepasitikėjimo.

Darbo ministras Olivier Dussoptas (Olivjė Diusopas) teigė JDD, kad „tai nėra nesėkmės pripažinimas, tačiau drasko širdį“, kad buvo pasinaudota kertine galimybe reformai priimti.

Jis pridūrė, kad pensijų pakeitimai yra „pernelyg svarbūs, kad rizikuotume žaisti rusišką ruletę“ po to, kai kelias savaites trukusios nuolaidos respublikonams, kurie ilgą laiką pasisakė už pensinio amžiaus ilginimą, nesugebėjo pritraukti pakankamai konservatyvių parlamento narių, kad būtų užtikrinta dauguma.

Tikimasi, kad tik nedaugelis susiskaldžiusios Respublikonų frakcijos įstatymų leidėjų balsuos prieš vyriausybę per pirmadienį vyksiantį nepasitikėjimo pareiškimą, kurį pateikė nedidelė centristų parlamento narių grupė ir kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis ralis.

E. Ciotti sakė, kad nenori „įnešti chaoso į chaosą“.