NATO vadovas siūlo nuolatinį pajėgų dislokavimą Rytų Europos valstybėse narėse

Nepateikdami išsamesnės informacijos apie įslaptintą pasiūlymą, diplomatai pažymėjo, kad Rusija negali tikėtis, jog NATO laikysis ankstesnių susitarimų, nes įsiveržimas į Ukrainą visiškai pakeitė saugumo padėtį Europoje.

NATO ir Rusijos steigiamajame akte, dėl kurio susitarė abi pusės, NATO, be kita ko, įsipareigoja susilaikyti nuo nuolatinio „didelių kovinių pajėgų“ dislokavimo rytinėse aljanso teritorijose.

Į susitarimą taip pat įtrauktas NATO patvirtinimas nedislokuoti branduolinių ginklų naujų aljanso narių teritorijose. Diplomatai teigė, kad tai kol kas nesikeis.

J. Stoltenbergas pateikė pasiūlymą specialiame 30 NATO gynybos ministrų posėdyje Briuselyje, kuriame buvo aptariami karinio sustiprinimo aljanso Rytų Europos narėse klausimai.

Aljanso valstybės narės Rytų Europoje Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija dėl savo geografinio artumo su Rusija reikalauja stipresnio NATO atsako.

J. Stoltenbergo pasiūlymai turi būti atidžiai apsvarstyti, siekiant išsiaiškinti, ar „tokio masto veiksmai iš tikrųjų yra būtini“, po susitikimo sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

NATO gynybos ministrai taip pat aptarė tolesnius aljanso veiksmus konflikte po to, kai raketų smūgis Ukrainoje netoli Lenkijos sienų sukėlė tolesnio konflikto eskalavimo grėsmę.

Prieš prasidedant susitikimui NATO būstinėje protestuotojai ragino NATO įsikišti į Rusijos karą Ukrainoje. Jie mojavo mėlynai geltonomis Ukrainos vėliavomis ir skandavo šūkius „Apsaugokite Ukrainos dangų“ ir „Oro gynyba Ukrainai“.

Nenorėdamos rizikuoti tiesiogine karine konfrontacija su branduolinį ginklą turinčia Rusija, JAV ir kitos NATO valstybės ne kartą atmetė raginimus aljansui įvesti Ukrainoje neskraidymo zoną.

„Mūsų įsipareigojimas pagal 5 straipsnį yra geležinis ir galite tikėtis, kad... mes jo laikysimės“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, turėdamas omenyje kolektyvinės gynybos įsipareigojimą, numatytą NATO steigimo sutartyje.

Tačiau Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas pakartojo savo šalies reikalavimą įvesti neskraidymo zoną, sakydamas, kad Rusija gali toliau eskaluoti situaciją.

„Manau, kad jis nepasiekė savo tikslų Ukrainoje – ir dabar turi sukurti didesnę problemą, jis turi eiti toliau“, – susitikimo kuluaruose sakė K. Laanetas.

Jis pridūrė, kad ši Rusijos eskalacija „gali įvykti Baltijos šalyse“ arba kur nors kitur.

K. Laanetas paragino NATO daryti daugiau, kad apsaugotų Ukrainą nuo Rusijos karinio puolimo, sakydamas: „Ukraina šiandien yra fronto linija, sauganti mūsų demokratines vertybes“.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tony Blairas kritikavo aljanso daugkartinius patikinimus, kad NATO nereaguos jėga į Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje.

„Pašalinti abejones jo galvoje – keista taktika“, – rašė T. Blairas apybraižoje, paskelbtoje jo analitinio centro (Tony Blair Institute for Global Change) interneto svetainėje.