Centrinės Azijos šalį reti protestai dėl kylančių degalų kainų sukrėtė 2022-ųjų sausį, o neramumai greitai peraugo į riaušes, kurios kėlė grėsmę nuversti prezidentą Kassymą-Jomartą Tokayevą (Kasymą Žomartą Tokajevą).

Artima Kazachstano sąjungininkė Rusija dislokavo savo karius, kad padėtų susidoroti su protestais.

Didžiuliame teisme didžiausiame šalies Almatos mieste – tapusiame smurto epicentru – buvo nuteisti 45 žmonės. Jiems skirtos nuo pusantrų iki 20 metų laisvės atėmimo bausmės dėl masinių protestų organizavimo ir dalyvavimo juose.

Tarp nuteistųjų – Armanas Dzhumageldievas (Armanas Džumageldijevas) – įtakingas Kazachstano kriminalinio pasaulio veikėjas, dar žinomas kaip „Laukinis Armanas“, kuris gavo 20 metų laisvės atėmimo bausmę už riaušių organizavimą ir žmonių grobimą, teigė teismas.

Teismas nurodė, kad jis glaudžiai bendradarbiavo su buvusiu Kazachstano slaptųjų tarnybų nariu ir buvusiu Almatos tarybos nariu. Šie du bendrininkai toje pačioje byloje buvo nuteisti kalėti daugiau kaip 15 metų.

Visi šie žmonės buvo „pagrindiniai masinių riaušių organizatoriai, siekę smurtu užgrobti valdžią“, sakoma teismo pareiškime.

Kilus neramumams, K.-J. Tokayevas, siekdamas nutraukti precedento neturinčius protestus, išleido įsakymą „šaudyti su tikslu nužudyti“.

Po to, kai gatvėse buvo atkurta tvarka, jis ėmėsi veiksmų įtvirtinti savo valdžią. Jis nušalino patarėjus, laikomus artimais jo pirmtakui ir buvusiam mentoriui Nursultanui Nazarbayevui (Nursultanui Nazarbajevui), bei atėmė iš buvusio lyderio nemažai jo privilegijų.

Kazachstano slaptųjų tarnybų vadovas protestų metu, Karimas Massimovas (Karimas Masimovas), buvo pernai atleistas ir įkalintas 18 metų dėl kaltinimų išdavyste bei rengiant ginkluotą perversmą.