Karas: per Rusijos ataką Ukrainos traukinių stotyje žuvo 22 žmonės

Ukraina bus perduotos trys oro gynybos sistemos IRIS-T, „maždaug tuzinas šarvuotųjų remonto ir evakavimo mašinų, dvi dešimtys raketų leidimo įrenginių, sumontuotų ant pikapų, tiksliai nutaikomų sviedinių ir kovai su bepiločiais orlaiviais skirta įranga“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Didžioji dalis šios karinės pagalbos bus pristatyta 2023 metais, pridūrė vyriausybės atstovas.

Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir jo vyriausybė, nusprendusi skirti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti, pastaraisiais mėnesiais buvo smarkiai kritikuojami dėl delsimo perduoti ginkluotės Ukrainai.

O. Scholzas jau birželio pradžioje buvo sakęs, kad Berlynas perduos Ukrainai vokiečių gamintojos „Diehl“ sukurtą oro gynybos sistemą IRIS-T.

Rusija ir Ukraina JT apsikeitė kaltinimais dėl Zaporižios AE

Rusija ir Ukraina antradienį kaltino viena kitą keliant pavojų Zaporižios atominei  elektrinei, Jungtinėms Tautoms paraginus abi šalis užtikrinti šio objekto saugumą.  

Rusija sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį aptarti pavojų, kurį pietų Ukrainoje esančiai elektrinei kelia aplink ją vykstančios kovos.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Vienintelis dalykas, kurį nori išgirsti visas pasaulis,.. yra pareiškimas, kad Rusija demilitarizuoja Zaporižios AE, išveda savo karius ir perduoda ją Ukrainos vyriausybei.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia antradienį kaltino Ukrainos pajėgas apšaudant elektrinę ir taip keliant branduolinės katastrofos pavojų.

Nuo tada, kai Saugumo Taryba pastarąjį kartą prieš beveik dvi savaites svarstė šį klausimą, „branduolinės saugos situacija dar labiau pablogėjo“, sakė A. Nebenzia.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos faktiškai kasdien toliau apšaudo atominės elektrinės teritoriją ir Enerhodaro miestą, o tai kelia realų radiacinės avarijos pavojų“, – kalbėjo jis.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia atkirto, kad Rusija yra atsakinga už riziką, todėl privalo atitraukti savo karius ir įleisti į elektrinę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorius.

„Vienintelis dalykas, kurį nori išgirsti visas pasaulis,.. yra pareiškimas, kad Rusija demilitarizuoja Zaporižios AE, išveda savo karius ir perduoda ją Ukrainos vyriausybei“, – sakė jis.

S. Kyslycia sakė, kad Kyjivas remia pasiūlymą surengti TATENA inspektorių vizitą branduoliniame komplekse. Ambasadorius išreiškė viltį, kad JT branduolinės priežiūros agentūra atsiųs žmonių nuolatiniam elektrinės stebėjimui.   

„Labai svarbu šią misiją vykdyti taip, kad tarptautinė bendruomenė matytų tikrąją padėtį, o ne teatralizuotą Rusijos šou“, – sakė jis.

Posėdžio pradžioje kalbėjusi JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo) sakė, kad abi šalys turi skubiai susitarti dėl elektrinės demilitarizavimo.

„Šis objektas negali būti naudojamas kaip karinės operacijos dalis. Turi būti pasiektas susitarimas dėl saugaus demilitarizavimo perimetro teritorijos saugumui užtikrinti“, – sakė ji.

„Dar kartą raginame šalis nedelsiant suteikti TATENA misijai saugią ir nevaržomą prieigą prie objekto“, – pridūrė ji.

Ukraina tikisi iki šių metų pabaigos iš tarptautinių partnerių gauti iki 16 mlrd. dolerių

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad iki šiol šalis iš sąjungininkų gavo daugiau kaip 14 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimą, o iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti dar 12-16 mlrd. dolerių, skelbia Lenkijos radijas.

„Tuo pat metu su Tarptautiniu valiutos fondu aptariame naujos plataus masto kreditavimo programos galimybes. Be to, dėl sėkmingų derybų, kurias vyriausybė surengė su užsienio kreditoriais, Ukrainos biudžetas ir piliečiai sutaupys daugiau kaip 5 mlrd. dolerių - Ukraina atidėjo užsienio skolų mokėjimą bent iki 2024-ųjų“, – priminė Ukrainos premjeras.

D. Šmyhalis taip pat pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios Ukrainos iždo išlaidos siekė maždaug 16 mlrd. dolerių, iš kurių daugiau kaip 7 mlrd. buvo išleista šalies gynybai ir panašioms reikmėms.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį viešėjo Kyjive, kur susitiko su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas dar kartą patvirtinti Varšuvos paramą Kyjivui kare su Rusija ir paraginti Vakarų bendruomenę skelbti Maskvai naujų sankcijų.

JAV įspėja Rusiją dėl atakų prieš civilius: pasaulis stebi

Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją dėl atakų prieš civilius taikinius Ukrainoje ateinančiomis dienomis. „Baigdamas noriu priminti savo rusų kolegoms, kad, artėjant Ukrainos nepriklausomybės dienai, pasaulis stebi, - antradienį JT Saugumo Taryboje Niujorke pareiškė JAV ambasadoriaus pavaduotojas Richardas Millsas. – To nereikėtų sakyti, tačiau prašau, nebombarduokite mokyklų, ligoninių, našlaičių prieglaudų ar namų“. JAV esą ir toliau fiksuos visus tarptautinės teisės pažeidimus.

Prieš tai JAV paragino savo piliečius Ukrainoje nedelsiant palikti šalį. JAV ambasada Kyjive antradienį paskelbė naują perspėjimą dėl saugumo, kuriame teigiama: „Valstybės departamentas turi informacijos, kad Rusija stiprina savo pastangas ateinančiomis dienomis pradėti atakas prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje ir vyriausybinius objektus“.

Ukraina trečiadienį, praėjus lygiai pusmečiui nuo karo pradžios, mini 31-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Baiminamasi, kad Rusija šią dieną išnaudos ypač smarkiems kaimyninės šalies apšaudymams.

Dėl pasisakymų apie karą sulaikytas Kremliaus kritikas J. Roismanas

Rusijos policija trečiadienį sulaikė vieną iš paskutiniųjų opozicijos veikėjų, kuris, pasak valstybinės žiniasklaidos, vis dar yra šalyje ir nesėdi už grotų, po to, kai jis, kaip pranešama, kritikavo Maskvos karinę „operaciją“ Ukrainoje.

Politikas Jevgenijus Roizmanas, buvęs Uralo miesto Jekaterinburgo meras, buvo sulaikytas už tai, kad komentaruose apie Maskvos karinę invaziją Ukrainoje „diskreditavo“ Rusijos kariuomenę.

„Roizmanas buvo suimtas anksti ryte“ savo namuose Jekaterinburge, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama vietos teisėsaugos institucijas.

„Jam iškelta baudžiamoji byla dėl Rusijos kariuomenės diskreditavimo“, – pridūrė ji.

Už šiuos kaltinimus gresia iki 10 metų kalėjimo.

Trečiadienį į 59 metų vyro namus įsiveržė keliolika ginkluotų policijos pareigūnų, vilkinčių kamufliažinius drabužius, teigiama vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram“ kanale „Mash“, kuris laikomas artimu Rusijos saugumo tarnyboms.

Policijos šaltinis, kurį citavo TASS, sakė, kad tyrimas pradėtas dėl politiko „YouTube“ kanale paskelbto vaizdo įrašo, kuriame kritikuojama Rusijos karinė kampanija Ukrainoje.

J. Roizmanas jau anksčiau tris kartus buvo baustas už Rusijos karo Ukrainoje kritiką.

Neseniai du Rusijoje likę opozicijos atstovai – municipalinės tarybos narys Ilja Jašinas ir aktyvistas Vladimiras Kara-Murza – taip pat buvo sulaikyti už tai, kad pasmerkė karą Ukrainoje, ir jiems taip pat gresia iki 10 metų kalėjimo.

J. Stoltenbergas ragina nenustoti remti Ukrainos

Praėjus šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo nemažinti karinės ir finansinės paramos užpultai šaliai. „Nesakau, kad tai paprasta. Tai sunkus darbas“, – sakė jis interviu Vokietijos žinių portalui „ZDFheute.de“. NATO vadovas pabrėžė, jog su kitų Aljanso šalių lyderiais sieks, kad parama Ukraina būtų toliau užtikrinama.

Šalys už savo paramą „moka kainą“, pavyzdžiui, „dėl sankcijų ir, žinoma, dėl fakto, kad Rusija energiją naudoja kaip ginklą“, - kalbėjo J. Stoltenbergas, kartu pabrėždamas, kad „alternatyvos nėra“. „Kaina, kurią sumokėtume, jei neremtume Ukrainos ir Rusija laimėtų, būtų daug didesnė“, - pridūrė NATO vadovas.

J. Stoltenbergas įspėjo dėl karo nuovargio. Reikia priminti žmonėms, kas pastatyta ant kortos, teigė jis. „Tai solidarumas su daugiau kaip 40 mln. ukrainiečių. Tačiau tai susiję ir su mūsų pačių saugumu. Pasaulio tvarkos taisyklės sako, kad didžiosios valstybės negali tiesiog įsiveržti pas kaimynus“.

Rusija vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą.

Oficialūs JT skaičiai: Ukrainoje žuvo 5 587 civiliai, 7 980 – sužeista

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, oficialiai registruoti mažiausiai 5 587 žuvę civiliai ir 7 980 sužeistųjų, rašo agentūra „Reuters“.

Vis dėlto spėjama, kad tikrieji skaičiai gali būti daug didesni. Daugumoje atvejų žmonės žuvo ar nukentėjo per sprogimus, kuriuos sukėlė artilerijos ugnis ar raketų atakos, taip pat per oro antskrydžius. Ukrainos pajėgos, be to, praneša apie beveik 9 tūkst. kritusių ukrainiečių karių.

Rusija kol kas nepateikia duomenų, kiek jos karių žuvo. JAV žvalgybos vertinimu, iki šiol žuvo apie 15 tūkst. rusų kareivių, triskart tiek buvo sužeista.

Rusija rado būdą, kaip apeiti deimantų prekybos sankcijas, praneša žiniasklaida

Rusija rado būdą, kaip apeiti sankcijas, įvestas jos deimantams, rašo „Bloomberg“.

Pažymima, kad Rusija, naudodamasi Indijos bankais, sugeba apeiti Vakarų įvestus apribojimus. Kiekvieną mėnesį Maskva iš brangakmenių prekybos gauna šimtus milijonų dolerių.

„Šiais metais deimantų rinką apėmusi panika pradeda nurimti, o Rusijos kasybos milžinė „Alrosa“ tyliai atnaujino eksportą iki beveik prieškarinio lygio“, – sakoma pranešime.

33 proc. „Alrosa“ akcijų priklauso Rusijos federalinei vyriausybei, dar 25 proc. – vietinės valdžios institucijoms.

„Alrosa" parduoda deimantus pirkėjams Indijoje ir Europoje daugiausia už rupijas“, – teigiama pranešime.

Siekiant išvengti rizikos reputacijai, visi sandoriai buvo konfidencialūs. „Bloomberg“ duomenimis, Rusijos bendrovė kiekvieną mėnesį parduoda daugiau kaip 250 mln. dolerių vertės nušlifuotų deimantų, t. y. tik 20-30 proc. mažiau nei prieš karą. Be to, Maskva ir toliau kontroliuoja trečdalį neapdorotų deimantų rinkos.

A. Lukašenka Nepriklausomybės dienos proga palinkėjo ukrainiečiams „taikaus dangaus“

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena. Jis linki ukrainiečiams „taikaus dangaus, tolerancijos, drąsos, stiprybės ir sėkmės atkuriant orų gyvenimą“, sakoma oficialiame pranešime.

A. Lukašenka laikomas artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Ir iš Baltarusijos teritorijos vis vykdomos atakos prieš Ukrainą.

V. Zelenskis: Ukraina kovos „iki galo“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo kalboje Nepriklausomybės dienos proga pažadėjo, kad jo šalis kovos su Rusijos invazija „iki galo“ ir nedarys „jokių nuolaidų ar kompromisų“.

„Mums nerūpi, kokią kariuomenę jūs turite, mums rūpi tik mūsų žemė. Kovosime už ją iki galo“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi trečiadienį, tą pačią dieną, kai sukanka ir šeši mėnesiai nuo Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainoje ne tarnybos metu nukautas Naujosios Zelandijos karys

Naujosios Zelandijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Ukrainoje ne tarnybos metu žuvo jos karys, pabrėžusi, kad jis buvo nukautas, kai nevykdė tarnybos pareigų.

Naujoji Zelandija nesiuntė į Ukrainą savo karių, tačiau dešimtys jos kariškių Jungtinėje Karalystėje padeda apmokyti ukrainiečių kareivius. 

„Tuo laikotarpiu karys buvo išėjęs nemokamų atostogų ir nevykdė tarnybos pareigų Naujosios Zelandijos gynybos pajėgose“, – išplatintame pareiškime nurodė šalies kariuomenė.

„Šiuo ankstyvuoju etapu dar reikia surinkti daugiau informacijos, kad būtų galima visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes“, – rašoma pareiškime.

Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą, daug savanorių kovotojų iš Vakarų atvyko į šalį padėti jai kovoti su agresorės kariuomene. Kai kurie iš jų turi kovinės patirties ar yra baigę karinius mokymus.

Per karą jau žuvo keli savanoriai kovotojai iš Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Australijos.

Birželį Rusija pareiškė, kad nuo invazijos pradžios jos pajėgos Ukrainoje nukovė „šimtus“ kombatantų iš užsienio.

Prorusiški separatistai taip pat sučiupo keletą užsienio piliečių ir apibūdino juos kaip samdinius.  

Naujosios Zelandijos kariuomenė nurodė, kad suteiks paramą Ukrainoje žuvusio kario šeimai.

Gegužę šalies kariuomenė išsiuntė į Jungtinę Karalystę 30 karių grupę apmokyti Ukrainos kareivius valdyti lauko artilerijos pabūklus.

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad į Jungtinę Karalystę bus nusiųsta dar 120 karių, kurie mokys Ukrainos karius mūšio įgūdžių, įskaitant elgesį su ginklais ir pirmosios pagalbos teikimą.

Popiežius prašo taikos Nepriklausomybės dieną mininčiai „mylimai“ Ukrainai

Popiežius Pranciškus trečiadienį dar kartą paprašė taikos „mylimai Ukrainos tautai“, karo draskomai šaliai minint savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių nuo Rusijos invazijos pradžios sukaktį.

Po kas savaitę rengiamos bendrosios audiencijos Vatikane Pranciškus prakalbo apie „mylimą Ukrainos tautą, kuri jau šešis mėnesius kenčia karo siaubus“, ir įspėjo dėl branduolinės katastrofos pavojaus regione.

„Tikiuosi, bus imtasi konkrečių veiksmų, kad būtų nutrauktas karas ir išvengta branduolinės katastrofos Zaporižioje pavojaus“, – sakė jis, kalbėdamas apie Rusijos kontroliuojamą atominę elektrinę pietų Ukrainoje.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė jėgainė tapo karinių smūgių, dėl kurių abi kovojančios šalys kaltina viena kitą, taikiniu.

85 metų popiežius taip pat kalbėjo apie „tiek daug nekaltų žmonių“ – belaisvių, pabėgėlių, vaikų ar našlaičių, kurie „moka už (karo) beprotybę“, kai karas tęsiasi.

„Galvoju apie vargšę merginą, kuri žuvo dėl sprogmens, (palikto) po jos automobilio sėdyne Maskvoje“, – pridūrė Pranciškus, turėdamas omenyje Dariją Duginą, su prezidentu Vladimiru Putinu siejamo Rusijos ultranacionalisto intelektualo dukterį, kuri žuvo šeštadienį sprogus automobilyje padėtai bombai.

„Tie, kas pelnosi iš karo ir prekybos ginklais, yra nusikaltėliai, žudantys žmoniją“, – sakė popiežius, pasmerkdamas ilgai užsitęsusius karinius konfliktus Sirijoje, Jemene ir Mianmare.

J. Bidenas: JAV suteiks Ukrainai dar beveik 3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos paketą

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbė, kad jo šalis suteiks dar beveik 3 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai, mininčiai savo Nepriklausomybės dieną ir Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktį.

„Didžiuojuosi, kad galiu paskelbti iki šio didžiausią saugumo paramos dalį: apytikriai 2,98 mlrd. dolerių (2,99 mlrd. eurų) [vertės] ginkluotė ir įranga bus perduota pagal Saugumo pagalbos Ukrainai iniciatyvą“, – sakoma J. Bideno pranešime.

„Tai leis Ukrainai gauti oro erdvės gynybos sistemų, artilerijos sistemų ir šaudmenų, sistemų prieš bepilotes aviacijos priemones ir radarų, turinčių užtikrinti, kad ji galės apsiginti ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė prezidentas.

Šios lėšos gali būti naudojamos betarpiškoms karo išlaidoms padengti, įskaitant atsargų ir ginklų pirkimus. Saugumo pagalbos Ukrainai iniciatyva yra atskira priemonė, nesusijusi su prezidento atsargų paėmimo įgaliojimais (Presidential Drawdown Authority, PDA), leidžiančiais J. Bidenui įsakyti perduoti Ukrainai ginkluotės ir šaudmenų iš esamų JAV kariuomenės atsargų.

Penktadienį Pentagonas paskelbė naujausią paketą pagal PDA programą – Ukrainai bus perduota 775 mln. dolerių (777 mln. eurų) vertės įvairių raketų, artilerijos ir prieštankinių ginklų bei šaudmenų, taip pat šarvuotų išminavimo mašinų.

J. Bidenas taip pat gyrė Ukrainos ištvermę priešinantis vasario 24 dieną Rusijos pradėtai karinei invazijai.

„Šeši mėnesiai nepaliaujamų atakų tiks sustiprino ukrainiečių didžiavimąsi savimi, savo šalimi ir 31-eriais nepriklausomybės metais“, – sakė jis.

„Šiandien ir kiekvieną dieną esame su Ukrainos žmonėmis“, – pridūrė J. Bidenas.

„Reuters“: Ukraina iki šiol prarado 22 proc. teritorijos kontrolę

Nuo Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 metais Ukraina, agentūros „Reuters“ skaičiavimu, prarado maždaug 22 proc. savo  teritorijos kontrolę. Iš kai kurių miestų po Rusijos apšaudymų teliko griuvėsiai.

Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko prognozėmis, Ukrainos ekonomika 2022-aisiais smuks 45 proc. Šalies atstatymas, Ukrainos vyriausybės duomenimis, atsieis apie 750 mlrd. dolerių, tačiau gali būti ir dar brangesnis. Nėra aišku, kiek Ukraina iki šiol išleido karui.

Nuo vasario 24 dienos savo namus paliko trečdalis Ukrainos gyventojų iš 41 mln. Daugiau kaip 6,6 mln. pabėgėlių, JT duomenimis, šiuo metu yra pasiskirstę po Europą.

NATO vadovas pasveikino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas su švente

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas trečiadienį, praėjus lygiai šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos nepriklausomybės dienos proga paskelbtame vaizdo pranešime gyrė šalies ginkluotąsias pajėgas.

NATO vadovas sakė, kad atiduoda pagarbą „visiems, kurie žuvo ar buvo sužeisti, ir visiems Ukrainos vyrams ir moterims, kovojantiems už savo šalį, laisvę ir artimuosius“.

„Galite ir toliau tikėtis NATO paramos tiek, kiek reikės“, – sakė jis, dar kartą pakartojęs savo įsitikinimą, kad Rusijos invazija į Ukrainą neturi baigtis sėkmingai.

„Ukraina turi nugalėti ir Ukraina nugalės, – sakė J. Stoltenbergas. – Jūsų Nepriklausomybės dienos proga linkiu jums stiprybės ir sėkmės“.

JAV perspėja apie sankcijas Turkijai dėl ryšių su Rusija

Svarbiausia Turkijos verslo asociacija patvirtino gavusi JAV iždo departamento laišką, kuriame įspėjama apie galimas sankcijas, jei ir toliau vykdys verslą su Rusija.

Vašingtonas vis labiau nerimauja, kad Rusijos vyriausybė ir įmonės naudojasi Turkija, kad išvengtų Vakarų finansinių ir prekybos apribojimų, įvestų reaguojant į Kremliaus invaziją Ukrainoje, pradėtą prieš šešis mėnesius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šio mėnesio pradžioje per susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje susitarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Oficialiais duomenimis, Turkijos eksporto į Rusiją vertė gegužės – liepos mėnesiais išaugo beveik 50 proc. palyginti su praėjusių metų skaičiais.

Turkija importuoja vis daugiau rusiškos naftos, o abi šalys susitarė pereiti prie atsiskaitymo rubliais už gamtines dujas, kurias eksportuoja su Kremliumi susijusi bendrovė „Gazprom“.

JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo birželio mėnesį lankėsi Ankaroje ir Stambule, kad išreikštų Vašingtono susirūpinimą dėl to, jog Rusijos oligarchai ir stambūs verslai naudojasi Turkijos subjektais, siekdami išvengti Vakarų sankcijų.

NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius ir su Maskva, ir su Kyjivu, šiame kare stengiasi išlikti neutrali ir atsisakė prisijungti prie tarptautinio sankcijų režimo.

Vėliau W. Adeyemo parašė laišką Turkijos verslo asociacijai TUSIAD ir Amerikos prekybos rūmams Turkijoje, kuriame perspėjo, kad jų įmonėms ir bankams patiems gresia sankcijos.

TUSIAD antradienį pareiškė, kad laišką perdavė Turkijos užsienio reikalų ir finansų ministerijoms. Turkijos pareigūnai oficialiai neatsakė į W. Adeyemo laišką.

Pirmą kartą apie laiško turinį šią savaitę pranešė „The Wall Street Journal“.

V. Klyčko: V. Putino pagrindinis prioritetas – atkurti Sovietų Sąjungą

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagrindinis prioritetas – atkurti Sovietų Sąjungą, interviu agentūrai „Sky News“ pareiškė Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Pasak V. Klyčko, Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, tačiau ir už visų Europos šalių nepriklausomybę. „V. Putino pagrindinis prioritetas yra atkurti Sovietų Sąjungą, o Ukraina yra labai svarbi detalė jo planuose, – teigė meras. – Šiuo metu kovojame už savo nepriklausomybę. Tačiau kaunamės ir už visus jus. Kaunamės už savo vertybes, už demokratines vertybes, už demokratinę ateitį.“

V. Klyčko teigimu, Ukraina nori tapti europietiška valstybe, puoselėjančia demokratines vertybes, gerbiančia žmogaus teises ir užtikrinančia žiniasklaidos laisvę. „Tačiau tai yra nepriimtina Rusijos Federacijai“, – pridūrė meras.

V. Klyčko kartu paragino Vakarų šalis nutraukti visus prekybos saitus su Rusija. „Rusija jūsų pinigų nepanaudos savo ekonomikai ir neinvestuos jų į savo populiaciją, – tikino jis. – Šie pinigai yra ištepti Ukrainos krauju. Prašau jūsų nutraukti prekybos saitus su Rusija.“

Latvijos prezidentas paragino izoliuoti nuo visuomenės nelojalius rusakalbius

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Latvija tapo patriotiškesnė ir tautiškesnė, ji dabar geriau suvokia laisvės kainą. Tai trečiadienį interviu Latvijos radijui pareiškė šalies prezidentas Egilas Levitas, praneša portalas „lsm.lv“.

Bet, pasak jo, yra Latvijai nelojali visuomenės dalis, ir valstybės uždavinys – susitvarkyti su ja.

Prezidento nuomone, karas Ukrainoje padarė visuomenę jautresnę Rusijos buvimui Latvijoje. Pavyzdžiui, pažymėjo E. Levitas, „dabar mes skausmingiau reaguojame į Rusijos paminklus“.

Anot prezidento, karas Ukrainoje išryškino ir teigiamų, ir neigiamų dalykų Latvijos visuomenėje. Teigiamas dalykas yra tai, kad didžioji visuomenės dalis geriau suvokia laisvės kainą. Bet karas taip pat atskleidė, kad dalis rusakalbių yra nelojalūs Latvijai. „Mūsų uždavinys – susitvarkyti su jais ir izoliuoti juos nuo visuomenės“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Antradienį Latvijos sostinėje Rygoje buvo pradėtas demontuoti sovietinis paminklas Pergalės parke. Prieš tai protestavusius kelis itin agresyvius asmenis sulaikė pareigūnai.

V. Zelenskis paragino Rusiją nutraukti branduolinį šantažą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Rusiją „besąlygiškai nutraukti branduolinį šantažą“ ir „visiškai pasitraukti“ iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos.

V. Zelenskis tai pareiškė vaizdo ryšiu kreipdamasis į specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, surengtą minint šešių mėnėsių sukaktį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Kremlius įsakė okupuotose Ukrainos teritorijose šeimoms mokėti vaiko išmokas

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose šeimoms bus mokamos vaiko išmokos, trečiadienį paskelbė Kremlius.

Kaip pranešama, tėvams, turintiems 6–18 metų amžiaus vaikų, bus suteiktos vienkartinės 10 tūkst. rublių (167 eurų) dydžio išmokos. Jos bus mokamos Donecko, Luhansko, Charkivo, Zaporižios ir Chersono srityse.

Manoma, kad taip Rusijos valdžia bando užsitikrinti okupuotų Ukrainos sričių gyventojų palaikymą. Apie naujausią priemonę paskelbta Ukrainoje minint Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnėsių sukaktį nuo Rusijos invazijos pradžios.

Rusija mėgino neleisti V. Zelenskiui nuotoliniu būdu dalyvauti JT Saugumo Tarybos posėdyje

Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia trečiadienį mėgino užblokuoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimą JT Saugumo Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu, bet jo pastangos nedavė rezultatų, praneša portalas „eurointegration.com“.

V. Nebenzia pareiškė, jog Rusija nesutinka su virtualiu V. Zelenskio dalyvavimu JT Saugumo Tarybos posėdyje. Esą Maskva „iš principo nėra prieš“ Ukrainos prezidento ar jo atstovo dalyvavimą, bet tai turėtų vykti akivaizdiniu būdu.

„Tai ne mūsų užgaida, bet taisyklė, reguliuojanti JT Saugumo Tarybos darbą. Čia nėra politikos, tai tik procedūros klausimas“, - cituoja RF nuolatinį atstovą Rusijos leidinys „RBK“.

Klausimas buvo pateiktas balsuoti, bet šiam reikalavimui pritarė tik Rusija. Kinija susilaikė, o 13 JT Saugumo Tarybos narių balsavo prieš.

„Rusai liūdnai pagarsėję kaip šaudymo sau į kojas pasaulio čempionai. Jie kaip mazochistai pasiūlė balsuoti dėl Ukrainos prašymo leisti V. Zelenskiui kreiptis į JT Saugumo Tarybos narius. Niekas nepalaikė Rusijos balsavimo prieš. 13 stiprių balsų, remiančių Ukrainą“, - parašė tviteryje Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Sergijus Kyslycia.

Ukraina: trečiadienį šalyje užfiksuota daugiau Rusijos atakų, nei įprastai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad trečiadienį, minint Nepriklausomybės dieną, šalyje užfiksuota daugiau Rusijos pajėgų antskrydžių ir raketų atakų, nei įprastai.

Kaip rašo BBC, štabas nepatikslino, kokiems objektams buvo smūgiuota.

Štabas nurodė, kad Rusijos pajėgos bandė pasistūmėti į priekį Nova Dmytrivkos, Novoselskės, Pobiedos, Novomychailivkos, Pavlivkos ir Velyka Novosilkos kryptimis, tačiau patyrė nuostolių ir atsitraukė. Negana to, rusai bandė pagerinti savo taktines pozicijas ir inicijavo puolimą Soledaro, Bachmutskės ir Kodemos link, tačiau jį pavyko atremti ir priešas atsitraukė.

Generalinis štabas pridūrė, kad Ukrainos pajėgos taip pat atrėmė dar vieną Rusijos ataką Mykolajivkos kryptimi.

Nuo vasario 24 d. Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 16 tūkst. žmonių, nepritariančių karui Ukrainoje

 Rusijoje griežtai kovojama su žmonėmis, nepritariančiais karui Ukrainoje. Jie sulaikomi ne tik už dalyvavimą mitinguose ir pavieniuose piketuose, bet ir už įrašus socialiniuose tinkluose, praneša leidinys „Meduza“.

Nuo vasario 24 d. Rusijos pareigūnai už antikarinius protestus sulaikė 16 437 žmones, iš jų 138 buvo sulaikyti už antikarinius įrašus socialiniuose tinkluose, 118 – už antikarinę simboliką.

Rusijos valdžia praktikuoja ir „prevencinį“ sulaikymą, naudodama veidų atpažinimo sistemą. Pavyzdžiui, rugpjūčio 22-ąją, Ukrainos vėliavos dieną, Maskvoje buvo sulaikyti mažiausiai 33 žmonės.

Be to, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios už „RF armijos diskreditavimą“ iškelta 3 780 baudžiamųjų bylų.

Ukraina įvardijo, kokią žalą jos gamtai padarė Rusija

Per pusmetį, praėjusį nuo Rusijos agresijos pradžios, Ukrainos gamtai padaryta žala pasiekė 395 mlrd. grivinų (10,74 mlrd. eurų).

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija.

Pasak žinybos atstovų, per šešis karo mėnesius užfiksuoti daugiau kaip 2 tūkst. aplinkai padarytos žalos faktų. 

Dėl oro taršos Ukrainos patirti nuostoliai sudaro 176 mlrd. grivinų (4,79 mlrd. eurų), dėl vandens taršos – 106,3 mlrd. grivinų (2,89 mlrd. eurų), dėl dirvožemio taršos – 8,8 mlrd. grivinų (0,24 mlrd. eurų).

„Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios mes fiksuojame visus okupantų nusikaltimus aplinkai, kad ateityje priverstume juos padengti visą ukrainiečių tautai padarytą žalą“, - sakoma ministerijos pranešime.

V. Zelenskis: per Rusijos ataką Ukrainos traukinių stotyje žuvo 15 žmonių, 50 sužeista

Rusijos pajėgoms trečiadienį smogus vienai vidurio Ukrainos traukinių stočiai žuvo 15 žmonių, dar 50 buvo sužeista, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Smūgis buvo surengtas Ukrainai minint savo Nepriklausomybės dieną ir Rusijos karinės invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktį.

„Ką tik gavau informaciją apie Rusijos raketų smūgį traukinių stočiai Dnipropetrovsko srityje... Mažiausiai 15 žmonių žuvo, apie 50 sužeista“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.

Ukrainos vadovas pridūrė, kad raketos smogė „tiesiai į vagonus Čaplino stotyje. Dega keturi keleiviniai vagonai.“

„Įvykio vietoje dirba gelbėtojai, bet aukų skaičius, deja, gali padidėti. Toks mūsų kasdienis gyvenimas“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Ukraina trečiadienį švenčia Nepriklausomybės dieną, minėdama atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais.

Be to, šalis įžengė į karo su Rusija, prasidėjusio vasario 24 dieną, septintą mėnesį.

V. Zelenskis anksčiau trečiadienį sakė, kad Ukraina kovos „iki galo“.

Nors pagrindinės kautynės šiuo metu vyksta rytų ir pietų Ukrainoje, Rusija reguliariai rengia smūgius Ukrainos miestams, naudodama sparnuotąsias ir balistines raketas, sako Kyjivas.

Žuvusiųjų padaugėjo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per vakarinę vaizdo kalbą pranešė, kad žuvusiųjų skaičius per smūgį Dniepropetrovsko regiono Čaplino geležinkelio stotyje pasiekė 22.

„Čaplino šiandien yra mūsų skausmas. Nuo šios minutės traukinyje yra 22 žuvusieji, penki iš jų sudeginti. Mirė paauglys, kuriam buvo 11 metų, rusų raketa sunaikino jo namus. Paieškos ir gelbėjimo operacijos geležinkelio stotyje bus tęsiamos“, – teigė V.Zelenskis