JAV: dialogas su Rusija įmanomas tik jei ši sutiks aptarti susirūpinimą dėl jos veiksmų

Pasak institucijos, amerikiečių nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) pareiškė savo kolegai rusui Jurijui Ušakovui, kad „JAV yra pasirengusios palaikyti diplomatinius kontaktus per daugelį kanalų“.

„Tai galėtų būti dvišaliai kontaktai, NATO ir Rusijos taryba, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija)“, – nurodoma Tarybos pareiškime.

Tačiau J. Sallivanas pabrėžė, jog dialogas su Rusija jai rūpimais klausimais būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Maskva sutiks aptarti ir temas, keliančias nerimą Jungtinėms Valstijoms.

„Sullivanas aiškiai pasakė, kad bet koks dialogas turi būti grindžiamas abipusiškumo principu ir paliesti mums susirūpinimą keliančius Rusijos veiksmus. Dialogas turi būti visapusiškai koordinuojamas su mūsų sąjungininkais ir partneriais Europoje“, – sakoma pareiškime.

Tarybos teigimu, „reikšminga pažanga įmanoma tik deeskaluojant, o ne eskaluojant įtampą“.

Rusija penktadienį paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino Vašingtoną surengti skubias derybas dėl JAV ir NATO vaidmens apribojimo Rytų Europoje, įskaitant buvusias SSRS šalis.

Maskva žengdama neįprastą tarptautinėje diplomatijoje žingsnį paskelbė saugumo sutarties projektą, kuriame ragina JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių ir nesteigti bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Šiuos reikalavimus Maskva paskelbė po to, kai sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina, taip pakurstydama Vakarų nerimą dėl įsiveržimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.

Penktadienį paskelbtame NATO adresuotame dokumento projekte teigiama, kad jos narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos ir kitų valstybių įstojimą“.

Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Aljanso narės neturėtų vykdyti karinės veiklos Ukrainoje ar kitose Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalyse.

Jame rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.

Be to, projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO. Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.

JAV ir Europos valstybės neužtrenkia durų, bet ne kartą leido suprasti, kad Kijevo narystė NATO kol kas nėra svarstoma.

V. Putinas anksčiau šį mėnesį vaizdo ryšiu vykusiame pokalbyje su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) iškėlė saugumo garantijų reikalavimą.

To pokalbio metu J. Bidenas išreiškė susirūpinimą dėl rusų kariuomenės telkimo prie Ukrainos ir perspėjo jį, kad Rusija susidurs su „sunkiais padariniais“, jei Maskva užpuls savo kaimynę.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pabrėžė, kad bet kokiose saugumo derybose su Maskva reikės atsižvelgti į transatlantinio aljanso rūpesčius ir įtraukti Ukrainą bei kitus partnerius.

Baltieji rūmai taip pat pareiškė, kad aptarinėja gautus pasiūlymus su JAV sąjungininkais ir partneriais, tačiau pažymėjo, kad visos šalys turi teisę spręsti dėl savo ateities be kišimosi iš išorės.

Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o netrukus po to ėmė remti separatistus Donbase, kur tebesitęsia Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais, jau nusinešęs per 13 tūkst. gyvybių.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.