Teisėja Sandra Heredia per daugiau nei 10 valandų trukusį nuosprendžio skaitymą pareiškė, kad Generalinė prokuratūra įrodė jo dalyvavimą nusikaltimuose.

Nuosprendis dar nėra galutinis, A. Uribe‘s teisininkų komanda veikiausiai jį apskųs. Apeliacinis teismas turi priimti sprendimą iki spalio vidurio, kitaip bylai bus suėjęs senaties terminas ir ji bus atmesta.

73 metų A. Uribe stebėjo bylos nagrinėjimą internetu. Nuosprendis bus paskelbtas atskirame posėdyje. Jam gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, galbūt namų areštas.

Buvęs prezidentas pripažintas kaltas dėl dviejų iš trijų kaltinimų. Atskiras kaltinimas dėl kyšininkavimo buvo atmestas.

Byla kilo iš proceso, kurį pats A. Uribe prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjo prieš kairiųjų pažiūrų senatorių Iváną Cepedą, tyrusį įtariamus A. Uribe‘s ryšius su sukarintomis grupuotėmis.

Padėtis pasikeitė 2018 m., kai pats A. Uribe buvo apkaltintas spaudimu įkalintiems buvusiems sukarintų grupuočių nariams, kad šie duotų jį išteisinančius parodymus. Bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėliojamas, kaltinimai A. Uribe‘i buvo pateikti tik 2024 metais.

Konservatorius A. Uribe ėjo prezidento pareigas 2002-2010 m., Kolumbijoje jis tebėra skaldanti asmenybė. Šalininkai jį laiko tvirtu nacionalinio saugumo gynėju intensyvių konfliktų su kairiųjų partizanų grupuotėmis laikotarpiu. Tačiau kritikai jį kaltina žmogaus teisių pažeidimais ir glaudžiais ryšiais su sukarintomis pajėgomis.

Per dešimtmečius trukusį Kolumbijos vidaus konfliktą tarp vyriausybės pajėgų, partizanų ir dešiniųjų sukarintų grupuočių žuvo maždaug 220 tūkst. žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Pripažinus A. Uribe kaltu liudytojų papirkimo byloje, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad Kolumbijos teismų sistema paverčiama ginklu.

A. Uribe‘s „vienintelis nusikaltimas buvo nenuilstamai kovoti ir ginti savo tėvynę. Radikalių teisėjų vykdomas Kolumbijos teisminės valdžios pavertimas ginklu dabar sukūrė nerimą keliantį precedentą“, socialiniame tinkle X parašė M. Rubio.