„Labai, labai tikiuosi, kad galime tai išlaikyti diplomatiniame ir taikiame kelyje, bet galiausiai tai bus prezidento Putino sprendimas“, – sakė A. Blinkenas JAV ambasadoje, likus dviem dienoms iki derybų su Rusijos kolega Ženevoje.

Jei V. Putinas nesieks diplomatijos, perspėjo A. Blinkenas, jis pasirinks „konfrontaciją ir pasekmes Rusijai“.

A. Blinkenas penktadienį Ženevoje susitinka su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Vakarams reiškiant nerimą dėl dešimčių tūkstančių rusų karių, sutelktų Ukrainos pasienyje.

JAV diplomatijos vadovas išreiškė susirūpinimą, kad Rusija galbūt rengiasi ten nusiųsti daugiau pajėgų.

„Žinome, kad yra planai dar labiau didinti [prie Ukrainos sutelktas] pajėgas neįspėjus iš anksto, ir tai suteikia prezidentui Putinui galią taip pat be išankstinio perspėjimo imtis tolesnių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą“, – lankydamasis Kijeve sakė A. Blinkenas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu padėkojo Jungtinėms Valstijoms už pagalbą.

„Norėčiau padėkoti jums asmeniškai, prezidentui [Joe] Bidenui (Džo Baidenui) ir JAV administracijai už jūsų paramą, už karinę pagalbą Ukrainai, už šios pagalbos didinimą“, – A. Blinkenui sakė V. Zelenskis, JAV anksčiau patvirtinus, kad leido skirti papildomą 200 mln. dolerių (175,9 mln. eurų) saugumo pagalbą Ukrainai.

Baltarusija, kuri taip pat ribojasi su Ukraina ir kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra V. Putino sąjungininkas, antradienį paskelbė apie Rusijos karių atvykimą į pratybas.

A. Blinkenas sakė, kad Rusija, kuri reikalauja garantijų, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO, veikia „neprovokuojama, neturėdama jokios priežasties“.

Rusija siekia „užginčyti kai kuriuos esminius principus, kuriais pagrįsta visa tarptautinė sistema ir kurie yra būtini siekiant išlaikyti taiką ir saugumą – pavyzdžiui, kad viena šalis negali tiesiog jėga pakeisti kitos sienų“, kalbėjo A. Blinkenas.

„Jei leisime nebaudžiamai pažeisti tuos principus, atidarysime labai didelę Pandoros skrynią. Visas pasaulis stebi, kas čia vyksta“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš provakarietišką Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių. Maskva savo ruožtu neigia, kad masinis karių telkimas aplink Ukrainą kelia grėsmę, ir sako, kad kariuomenės perkėlimas yra atsakas į Aljanso stiprinamas pajėgas netoli Rusijos sienų.

Rusijos prezidento V. Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.

Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.