Ukrainos naujienų portalas UNIAN skelbė apie pastebėtas keturias karines Baltarusijos technikos kolonas, judančias Lietuvos sienos link. Pranešime pažymima, kad tai – 120-osios brigados mechanizuotojo bataliono kariai, dislokuoti Minske. Esą teoriškai – tai vienas pajėgiausių Baltarusijos kariuomenės dalinių, kuriame palaikoma aukštesnė kovinė parengtis.
Pajudėjo ne visa brigada, bet tik vienas jos batalionas – 35 pėstininkų kovos mašinos, keletas sunkvežimių ir visureigių.
Baltarusijos gynybos ministerija teigia, kad karinė technika išvyko į paskirtą rajoną, esą siekiant patikrinti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą. Tokia praktika pastaraisiais metais Baltarusijoje tapo įprasta.
Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad situacija yra stebima, o grėsmės lygis Lietuvoje nesikeičia ir Baltarusijos karių judėjimas jokios įtakos Lietuvos saugumui neturi.
Gyventojus ramina ir kariuomenė. Analitikų teigimu, šaltinis, skelbiantis informaciją, nėra patikimas.
„Dar svarbiau paminėti, kad Lietuvoje šiuo metu greitojo reagavimo padaliniuose budi 1 tūkst. Algirdo bataliono karių, kurie yra pasiruošę reaguoti nedelsiant. 20 kilometrų nuo Baltarusijos sienos yra mūsų sąjungininkai JAV su tankų batalionu ir artilerijos sistemomis „Paladin“, kurių šiomis dienomis vyksta šaudymai. Į Lietuvą pratyboms atvyksta sąjungininkai iš Vokietijos, ir Lietuvos kariuomenėje yra apie 20 tūkst. karių, tad tas kiekis, kuris yra minimas, jokiu būdu mums nekelia jokio pavojaus. Mes visada esame atviri ir jei matysime, kad yra rizika, Lietuvos gyventojus tikrai apie tai informuosime“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės majoras Jurgis Norvaiša.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kada Rusijos ir Baltarusijos kariuomenė praktiškai jau, galima sakyti, vieningai valdoma iš Maskvos, stovi prie Gardino ir visur kitur, tai vadinamasis Suvalkų koridorius mums reiškia, kad Rusija iki Kaliningrado ir atvirkščiai, siekdama mus atkirsti, brausis ne per kanalus ir miškus, bet būtent per Lietuvos lygumas“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Lietuvos kariuomenė ramina, jog tokie baltarusių veiksmai Lietuvos saugumui įtakos kol kas neturi, tačiau bendra situacija kaimyninėje šalyje nėra gera. Baltarusija lėtai grimzta Rusijos glėbin, o Vakarų žurnalistų paskelbti nutekinti Rusijos dokumentai rodo, kad ši Baltarusiją ketina visiškai prisijungti iki 2030 metų.
Lietuvos ekspertai net pajuokauja.
„Kodėl iki 2030-ųjų? Atrodo, kad reikalas verčia žymiai greičiau“, – tęsė A. Valionis.
„Iš tiesų, kodėl 2030-aisiais, kai praktiškai tai jau vyksta“, – sakė TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.
Tačiau akivaizdu – Baltarusija tampa visišku Rusijos vasalu, o Vakarų nutekinti duomenys, kad Baltarusiją ketinama praryti, Lietuvos ekspertų nestebina.
„Tas vyksta. Energetika, ekonomika, informacinė erdvė, palaipsniui bandymas perimti įvairias institucijas“, – kalbėjo politologas Vytis Jurkonis.
„Galutinė forma gali būti bendros valstybės įkūrimas, bet faktiškai tai yra jau vykstantis procesas. Didžioji dalis Baltarusijos prekybos vyksta su Rusija, mušami nauji rekordai pradėjus taikyti Vakarų šalių sankcijas. Iš Baltarusijos teritorijos yra atakuojama Ukraina, vadinasi, karine prasme, Baltarusija irgi yra uzurpuota Rusijos“, – sakė politologas Linas Kojala.
Baltarusija gali būti prijungta referendumu, gali ir jo nebūti, tiesiog iškilmingai pasirašytas dokumentas, kad šalys susijungia.
„Aliaksandras Lukašenka tikriausiai norėtų likti vadu, norėtų turėti pilnavertę kontrolę, bet tai yra sprendimai, kurie, ko gero, priklauso nuo jo tik labai sąlyginai, nes jo priklausomybė nuo Vladimiro Putino, nuo išteklių, kurie Rusijos yra skiriami, jog išliktų Baltarusijos režimas per pastaruosius metus tik augo, didėjo, vadinasi, ir jo manevro laisvė yra labai ribota“, – tęsė L. Kojala.
Nors apklausos rodo, kad visuomenė norėtų gyventi Baltarusijoje, o ne Rusijoje, kol kas ji žodžio neturi.
„Šiuo metu kol kas režimo varžtai, saugumo struktūros yra labai stiprios. Toliau tūkstančiai žmonių yra suiminėjami ir kalėjimuose. Didžiąją visuomenės dalį tai atgraso imtis kokių nors rimtesnių veiksmų“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dalis Užsienio reikalų ministerijos buvo išvaikyta, nes jie dalyvavo protestuose, tad sąmoningai išėjo iš tų struktūrų, nes nepalaikė režimo politikos. Dar dalis yra itin suparalyžiuoti, nes į Užsienio reikalų ministeriją, ambasadas yra integruojami silovikai“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Tačiau Baltarusijos likimas galiausiai priklausys nuo karo Ukrainoje rezultato. Jei Rusija jį laimės ar pralaimės labai nenukentėjusi, Baltarusija bus pajungta. Jeigu kaip reikiant pralaimės, gali būti visko.
„Arba gali būti visiškai kitoks scenarijus, kuomet V. Putinas nebeturi tiek galios ir Baltarusijos režimas nebeturi tiek galios nubausti protestuojančius, visą opoziciją sukaustyti saugumo struktūromis“, – sakė M. Šešelgytė.
Kol kas Rusija lėtai, bet užtikrintai integruoja Baltarusiją savo žinion.
