V. Zelenskis ragina Europą pačiai formuoti savo ateitį, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę ir silpstantį JAV įsipareigojimą žemyno saugumui.

„Atėjo laikas – Europos ginkluotosios pareigos turi būti sukurtos“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, ES kariuomenė nepakeistų NATO, bet suvienodintų Europos finansavimą gynybai su JAV skiriamomis lėšomis.

„Vakar čia, Miunchene, JAV viceprezidentas leido viską aiškiai suprasti. Dešimtmečiai, sakė jis, dešimtmečiai anksčiau buvusių santykių tarp Europos ir Amerikos baigiasi“,  – V. Zelenksis komentavo apie JAV viceprezidento J. D. Vance‘o kalbą.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad nuo dabar viskas bus kitaip ir Europa turi prie to prisitaikyti, nes D. Trumpas mažins JAV gynybos išlaidas Europoje.

„Europai reikia vieno balso, o ne dešimties skirtingų balsų. Kai kurie Europoje gali būti nusivylę Briuseliu, tačiau pasakykime aiškiai – jeigu ne Briuselis, tai Maskva“, – teigė V. Zelenskis.

Vis dėlto V. Zelenskis mano, kad Europa turi bendradarbiauti su JAV, nes kitaip Maskva pasinaudos nesutarimais ir suskaldys Europą.

Be to, jis perspėjo, kad Rusija gali ruoštis tolesnei karo eskalacijai, o Ukrainos žvalgyba atskleidė, kad vasarą Maskva gali permesti savo pajėgas į Baltarusiją. Rusija taip pat didina savo kariuomenę ir į ją toliau šaukia karius.

Anot V. Zelenskio, Rusija karius į Baltarusiją siųstų neva karinėms pratyboms, o taip prieš beveik trejus metus ir prasidėjo Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

V. Zelenskis sako, kad nėra aišku, ką Rusija galėtų užpulti, bet jis nematantis ženklų, kad Maskva nori susitarti dėl taikos.

Jis pabrėžė, kad Baltarusija, kuri tapo svarbia atrama Rusijos karinėms operacijoms, ribojasi su trimis NATO valstybėmis, o joje dislokuotos ilgojo nuotolio raketos ir branduoliniai ginklai.

Todėl V. Zelenskis paragino Vakarų partnerius paruošti planus, kaip būtų atsakyta į galimą tolesnę Rusijos agresiją.

Kalbėdamas apie taikos derybas, Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad jose turėtų dalyvauti ir Europos valstybės, o ne vien tik Rusija ir JAV.